Vienos Dzūkijos mokyklos mokiniai, neišmanydami, kaip prasmingiau praleisti laisvalaikį, nufilmavo savo lytinio akto sceną. Jos vaizdams patekus į bendramokslių mobiliuosius telefonus, abiem "herojams" prireikė psichologų pagalbos. Vienas paauglys mėgino žudytis.
Viešai išplatinti dviejų vaikinų lytinio akto vaizdai peržengė bet kokio privatumo ribas. Mobiliuoju telefonu užfiksuotą oralinę pornografinę sceną iš pradžių aptarinėjo mokyklos, kurioje mokėsi abu paaugliai, bendruomenė, netrukus diskusijos persikėlė į miestą, kalbos ėmė plisti po visą kraštą. Vieni bjaurėjosi nufilmuotomis scenomis, kiti po prieštaringų vertinimų sulaukusio poelgio reiškė susirūpinimą jaunuolių ateitimi.
Tačiau visiems kilo esminis klausimas, ką reiškia toks paauglių elgesys - patyčias ar absurdiškas pramogas. Psichologai kategoriški - tai patyčios, pridengtos pramogų skraiste.
Informavo policiją
"Mokykloje susidomėjimas telefonais išplatintu paauglių lytinio akto vaizdu buvo didžiulis. Atėjusi į klasę vesti pamokos, pamačiau aplink suolus susispietusius mokinių būrelius. Jie kažką itin gyvai aptarinėjo, vieni kitiems rodė telefonus. Šurmulys liovėsi prasidėjus pamokai. Per pertrauką sužinojau tai, apie ką kalbėjo visa mokykla - nufilmuotą dviejų vaikinukų lytinį aktą", - LŽ pasakojo mokytoja Odeta (vardas pakeistas).
Mokyklos vadovai, sužinoję apie mobiliuoju ryšiu platinamus pornografinius vaizdus ir juose atpažinę savo mokinius, nedelsdami kreipėsi į teisėsaugininkus. Pedagogai prašė pareigūnų apsaugoti moksleivius nuo minėtų scenų ir išimti vieną asmenį itin kompromituojančią vaizdo medžiagą iš FTP serverio. Mokyklos direktorius paprašė mokinių, turinčių šį vaizdą savo mobiliuosiuose telefonuose, jį ištrinti.
Tą pačią dieną dėl disponavimo pornografinio turinio medžiaga buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Anot policijos pareigūnų, dar anksti kalbėti, kokia atsakomybė laukia jaunuolio ar jaunuolių (ir galbūt jų tėvų) už disponavimą pornografiniais dalykais. Pagrindinis tyrimo tikslas - išsiaiškinti jų atsiradimo aplinkybes ir užkirsti kelią, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų.
Paįvairino laisvalaikį
LŽ duomenimis, paaugliai lytinį aktą filmavo po pamokų vieno jų namuose. Esą abu sutarė imtis kažko naujo ir įdomaus, dar nepatirto. Kompiuteris jiems buvo jau ganėtinai pabodęs laiko leidimo būdas. Tada Antanas neva prisiminė Jono (abiejų vaikinų vardai ir kiti jiems pakenkti galintys duomenys netikri) anksčiau pasakotą istoriją, kai viena paauglių kompanija lošė kortomis ir pralošusysis turėjo patenkinti laimėjusįjį orališkai. Pasitarę penkiolikmečiai nusprendė ir patys tokia "pramoga" paįvairinti nuobodžią kasdienybę.
Lošėjo sėkmė lydėjo Antaną, o Jonui teko pralaimėjusiojo lemtis. Taip buvo nufilmuotas maždaug keturiasdešimties sekundžių paauglių lytinis aktas, pribloškęs abiejų jaunuolių artimuosius. Vėliau patys paaugliai savo elgesį pavadino kvailiojimu.
Sunku spėlioti, ar tokių pakvailiojimų buvo praeityje ir ar būtų buvę ateityje, jei penkiolikmečių lytinis aktas nebūtų praslydęs į viešumą.
Kas ir kodėl išplatino nufilmuotą jų intymų bendravimą, aiškinasi teisėsaugininkai. Daugiausia įtarimų tenka Antanui. Tačiau gali paaiškėti, kad šioje nepilnamečių ir jų artimųjų gyvenimą sukrėtusioje istorijoje yra ir trečias vaikinas, į kurio rankas atsitiktinai pateko Antano mobilusis telefonas. Nežinomasis nepasikuklinęs panaršė po jį ir, aptikęs bendraamžius kompromituojantį vaizdo įrašą, išplatino kitiems.
Kitą dieną po to, kai mokykloje išaiškėjo pornografinės scenos dalyviai, Antanas išgėrė keliasdešimt tablečių ir pakliuvo į ligoninę. Medikams jo gyvybę pavyko išsaugoti. Psichologų teigimu, apie pusė vaikų, patekusių į tokias ar panašias situacijas, bando žudytis. Jie itin jautriai reaguoja į tai, kad apie jų seksualinius kvailiojimus arba patirtą seksualinį smurtą sužino aplinkiniai, nes jaučiasi tarsi išrengti, sutepti, sugadinti.
Vaikai kaip vaikai
Abu į rimtų psichologinių pasekmių turinčią istoriją įsipainioję paaugliai kuo nors ypatingu iš bendraamžių būrio neišsiskyrė. Abu turėjo tokį patį užklasinės veiklos pomėgį, aktyviai dalyvaudavo savo klasių gyvenime, išvykose ir kituose renginiuose. Jie nebuvo nuolatiniai bendraamžių pajuokos objektai, tačiau patyčių neišvengdavo. Abu vaikinukai gyveno tik su motinomis. Vieno tėvas miręs, kito motina išsituokusi. Abiejų šeimos tvarkingos, motinos rūpinasi savo atžalomis. Vienas skirtumų - Antano motina itin griežta ir reikli sūnui, jos namuose kariška tvarka, Jono santykiai su artimaisiais šiltesni ir jautresni.
Anot gerai incidento aplinkybes žinančių specialistų, nepilnametis tabletes tikriausiai gėrė ne dėl to, kad jautė kaltę dėl lytinio akto vaizdo išsiuntinėjimo, bet dėl namiškių reakcijos į susiklosčiusią situaciją.
Iš karto po nemalonaus įvykio Antanas išėjo mokytis į kitą mokyklą, o Jonas grįžo tęsti mokslų į savąją. Paaugliai labai jautriai išgyvena savo pakvailiojimo pasekmes, jiems suteikta psichologo pagalba. Mokyklos vadovų teigimu, gyvenimas jos bendruomenėje pamažu grįžta į senas vėžes.
Anot direktoriaus, mokiniai jam tiesiai pasakę, kad tai, ką matė į savo telefonus atsiųstuose vaizduose, vieni niekai. Jie dar ne tokių dalykų gali pamatyti internete, televizijos laidose.
Patyčios - kvailiojimas
Nevyriausybinės organizacijos "Vaiko namas" psichologo Evaldo Karmazos teigimu, priežastys, lėmusios minėtų nepilnamečių elgesį, gali būti kelios. Viena jų - žaidimas, kaip tvirtina ir patys paaugliai. Kita labai svarbi priežastis - žinios apie seksualinį gyvenimą, gaunamos iš pačių netinkamiausių šaltinių - draugų ir interneto. Psichologas įspėja, kad tokia savišvieta labai pavojinga, nes tam tikrais atvejais gali peraugti į homoseksualumą. Deja, atlikti tyrimai rodo, kad iš tėvų ir mokytojų vaikai gauna mažiausiai žinių apie seksualinį gyvenimą. Nors mūsų šalies įstatymai sulaukus 14 metų nedraudžia seksualinių santykių (išskyrus prievartinius), jų paviešinimas užtraukia atsakomybę ir už pornografinių vaizdų filmavimą, ir už disponavimą jais.
"Pasaulinė sveikatos organizacija 35 šalyse atliko tyrimus dėl patyčių tarp vaikų ir paauglių. Rezultatai liūdni - Lietuva šioje srityje užėmė lyderės pozicijas", - LŽ teigė psichologas.
Nerimą kelia ir tai, kad paaugliai patyčias linkę vadinti kvailiojimu, žaidimu. Kartais oralinis seksas iš viso nelaikomas rimtais lytiniais santykiais.
Vieno iš paauglių motina taip pat nėra linkusi sureikšminti sūnaus dalyvavimo lytiniu aktu pasibaigusiame žaidime. Anot moters, vaikas suklydo, esą visą šį incidentą abi motinos galėjo išsiaiškinti tarpusavyje, be pašalinių pagalbos ir viešumo.
Psichologų nuomone, itin sveikintina buvo mokyklos vadovų laikysena. Jie pasielgė principingai ir, saugodami mokyklos garbę, nenuslėpė įvykio nuo teisėsaugininkų, pagalbon pasitelkė specialistus.
Suvedė sąskaitas?
"Nors vaikinukai labai išgyvena dėl to, kas įvyko, neabejoju, kad išplatindami pornografinius vaizdus paaugliai žinojo, jog tai bus priimta kaip patyčios ir pažeminimas", - įsitikinęs devynerių metų darbo patirtį jaunimo psichologijos srityje turintis E.Karmaza.
Priežastis, kad jie įsivėlė į tokį seksualinį žaidimą, gali būti vieno jų patirta seksualinė ataka. Anot E.Karmazos, vaikinai ypač nelinkę pamiršti patirto pažeminimo. Net prabėgus keletui metų nuo įvykio, jie siekia suvesti sąskaitas su gyvenimu, į panašią ar tokią pačią situaciją įtraukdami kitus. "Niekada tokie žaidimai, kvailiojimai nedaromi su ašaromis akyse, atsiskaitoma besišypsant, todėl gali apgaulingai atrodyti, kad nieko baisaus neįvyko", - aiškino psichologas.
Labai svarbu, jog vaikai apie patirtas seksualines atakas nebijotų ir nesidrovėtų papasakoti tėvams ar mokytojams, kad sulauktų reikalingos pagalbos ir neliktų savo problemų spręsti vieni. Tol, kol suaugusieji deramu būdu nepatvirtins, kad, kaip minėtu atveju, būta pakvailiojimas, paaugliai jausis sutepti.
Išvengti neįmanoma
Anot E.Karmazos, kol kas specialistus guodžia tai, kad Lietuvoje vaikai nėra tokie seksualiai aktyvūs kaip kitose šalyse. Nerimą kelia kita. Patyčios tampa bendravimo forma, o kito žmogaus žeminimas - norma.
Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu "Vaiko namas" atliko tyrimą apie smurto, patyčių, seksualinių priekabių plitimą mokyklose per praėjusius mokslo metus. Nustatyta, kad į seksualinius, seksualiai agresyvius žaidimus įsipainiojęs kas dešimtas vaikas. Jis patyrė seksualinę ataką: buvo nusitemptas į tualetą ar grabaliojamas, verčiamas prievarta oraliniu būdu tenkinti kieno nors lytinę aistrą. Tačiau absoliuti dauguma vaikų apie patirtą prievartą neišdrįso papasakoti nei tėvams, nei mokytojams. Tai byloja apie lytinio švietimo trūkumą ir ne pačius geriausius tarpusavio santykius. "Mokyklose reguliariai pradėtas dėstyti lytinis ugdymas, tikiuosi, padės išvengti po kvailiojimų priedanga paslėptos seksualinės agresijos ir patyčių", - kalbėjo specialistas.
Psichologo E.Karmazos nuomone, vaikų nuo seksualiai agresyvių žaidimų visiškai apsaugoti neįmanoma, tačiau sumažinti tokių žaidimų skaičių galima. Internete esanti pornografinė informacija skatina vaikus elgtis seksualiai agresyviai. Rizika dar labiau padidėja, jei vaikui internetas laisvai prieinamas, o santykiai su artimaisiais šalti. Jei vaikas neturi su kuo pasikalbėti jam rūpimais klausimais sekso tema, jis gali siekti gauti informacijos iš interneto.
Specialistai pataria, kad tėvai, norėdami apsaugoti savo atžalas nuo neigiamos pornografijos įtakos, turėtų naudoti kompiuterines programas, blokuojančias pornografinę informaciją. Namuose kompiuterį reikėtų laikyti bendrame kambaryje. Įtariant, kad vaikas lankosi pornografinėse svetainėse, į kompiuterį galima instaliuoti programą, leidžiančią sekti, kokiais tikslais buvo naudotasi internetu. Aptikus vaiką naršantį po pornografines svetaines, nederėtų jo bausti, o nustatyti taisykles interneto naudojimui, paprastai, bet suprantamai išaiškinti pornografijos žalą vaiko asmenybės vystymuisi. Taip pat būtina siekti, kad vaikai namuose rastų ugdomojo pobūdžio literatūros apie žmonių seksualinį gyvenimą.
Rita KRUŠINSKAITĖ
