Vandens telkiniai nėra tinkamai užšalę. Per 2 pirmas šių metų savaites dėl neatsargaus elgesio vandens telkiniuose jau nuskendo 7 žmonės. Dauguma pramogautojų ant ledo jaučiasi saugūs, tačiau Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai įspėja, kad ledas gali būti klastingas ir pavojingas, tad lipant ant jo reikia būti ypač budriems ir atsargiems.
Žvejams ant ledo gelbėjimosi priemonės privalomos
„Vandens telkiniai ką tik užšalo. Dabar jie apsnigti, tad žmonės gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad po jų kojomis esantis ledas – saugus. Tačiau taip, tikrai nėra,“ - tv3.lt sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos cento neifekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Liuda Ciesiūnienė.
Didžiausią pavojų įlūžti turi poledinės žūklės mėgėjai, kurie elgiasi neatsakingai eidami ant ledo po vieną, tamsiu paros metu ir esant netvirtam ledui. Siekiant apsaugoti juos, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse buvo nustatyta prievolė ant ledo žvejojantiems žvejams, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, turėti gelbėjimosi priemonę – du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus.
Draudžiama būti vandens telkiniuose ant ledo, kai dėl ledo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
„Pavieniams žmonėms ant ledo lipti saugu, kai jo storis yra didesnis kaip 7 centimetrai, o kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 centimetrų. Tad prieš lipant ant ledo, būtina išmatuoti jo storį. Tad padaryti galima išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus ledą kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtuose interneto puslapiuose,“ - teigia L. Ciesiūnienė.
Ledo storis nėra vienodas
„Pakrantėse, kur įšąla medžiai ar jų šakos, krūmai, nendrės, taip pat arčiau kranto ir ten, kur įteka šaltiniai ar upeliai, ledas bus plonesnis. Prieš lipant ant jo būtina įvertinti visą užšalusio vandens telkinio vaizdą. Pavojus slypi ne tik pakrantėse, bet ir sniegu užneštose, pripustytose vietose, taip pat ten, kur matosi įtrūkimai, nelygumai, vandens srovės, balos ir tirpstantis sniegas. Galbūt toje vietoje jau buvo iškirsta eketė,“ - aiškino L. Ciesiūnienė.
Specialistė ragina dėmesį atkreipti ir į ledo spalvą. Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.
„Nuo nelaimės jau būtina apsisaugoti prieš einant ant ledo. Visų pirma pranešti savo artimiesiems kur einate, kad jie žinotų, kur jūsų ieškoti, jeigu nebegalėtų susisiekti. Patartina ant ledo neiti vienam, geriau keliese, kad ištikus nelaimei būtų kam suteikti pagalbą,“ - pasakojo L. Ciesiūnienė.
Specialistai primena, jog eidami ant ledo su grupe žmonių laikykitės atstumo, nes didelis žmonių susibūrimas vienoje vietoje didina įlūžimo riziką. Nepalikite vaikų be priežiūros. Ant ledo eikite tik šviesiuoju paros metu, kad galėtumėte pamatyti visas pavojingas zonas.
Ką daryti, jeigu įlūžote?
„Svarbu nuo nelaimės apsisaugoti prieš jai nutinkant, tačiau jeigu vis dėlto įlūžote – pirmiausia nepasiduokite panikai. Nebandykite karštligiškai kibtis už ledo krašto, nes jis lūžinės, o jūs tik prarasite jėgas. Bandykite, kiek tai įmanoma, plaukti vandens paviršiumi ir priartėję prie tvirtesnio ledo „užplaukti ant jo“ tvirtai krūtine. Iš lėto ropškitės ant ledo pirmiausia plačiai ištiestomis rankomis ir krūtine, po to kojomis viena po kitos. Nusiaukite sunkius ir slidžius batus. Drabužių nenusivilkite – jie apsaugo kūną nuo šalto vandens ir ledo. Užlipę ant ledo kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį. Šliaužkite į tą kranto pusę, iš kurios atėjote. Ant kojų stokitės tik išlipę ant kranto,” - pataria L. Ciesiūnienė.
Jeigu pastebėjote įlūžusį ir skęstantį žmogų nebėkite stačia galva traukti jo iš vandens. Tikėtina, kad toje vietoje ledas yra plonesnis, todėl nerizikuokite savo gyvybe.
„Pamatę įlūžusį žmogų, visų pirma sušukite, jog jį matote ir skubate į pagalbą, tad jis šiek tiek nusiramis. Nedelsę kvieskite pagalbą. Jeigu netoliese yra kiti žmonės jie jums gali padėti ištraukti nelaimėlį. Jeigu aplink nėra žmonių – nedelsdami skambinkite numeriu 112, trumpai ir aiškiai papasakokite, kas ir kur įvyko. Nesiartinkite prie žmogaus arčiau kaip 10 m atstumu. Neduokite skęstančiajam rankos, nes savo svoriu įlaušite ledą. Tad atsigulkite ant ledo ir paduokite skęstančiajam šaką, slidę, slidžių lazdą ar panašų tvirtą daiktą arba numeskite virvę su mazgu, tvirtai surištus šalikus, drabužius. Esant keliems gelbėtojams galima visiems atsigulti ant ledo, tvirtai suimti vienas kitą už kojų ir sudaryti gyvą grandinę iki eketės. Jeigu negalite pasiekti įlūžusio asmens, nerizikuokite savo gyvybe ir laukite gelbėtojų,” - tikina L. Ciesiūnienė.
Ištraukus nukentėjusįjį į krantą specialistai ragina patikrinti jo kvėpavimą ir pulsą, pradėti gaivinimą, jei reikia. Atsižvelgdami į situaciją, kvieskite greitąją medicinos pagalbą numeriu 112.
Jau nuskendo 7 žmonės
„Ant užšalusio vandens telkinio niekada nebus visiškai saugu. Nežinomi ar nepastebimi rizikos veiksniai gali tariamai saugų paviršių paversti pavojingu. Prieš lipdami ant ledo imkitės visų atsargumo priemonių ir būkite pasiruošę neatidėliotiniems veiksmams nelaimės atveju,” - įspėja L. Ciesiūnienė.
Per metus Lietuvoje nuskęsta apie 200 žmonių. Dalis jų nuskęsta ne maudymosi sezono metu – įlūžus ledui. Pernai ugniagesiai gelbėtojai dirbo vandenyje ir ant ledo 386 kartus. Jie ištraukė 131 skenduolį bei išgelbėjo 46 žmones, iš jų 18 vaikų. 2018-aisiais iki sausio 15 d. dėl neatsargaus elgesio vandens telkiniuose jau nuskendo 7 žmonės.
