„Afganų heroinas nužudė daugiau nei 1 mln. žmonių visame pasaulyje nuo „Operacija: užtikrinti laisvę“ pradžios, o iš pinigų, gautų pardavus narkotikus, daugiau nei trilijonas dolerių buvo investuota į tarptautines organizuoto nusikalstamumo grupuotes“, - pranešime teigė Viktoras Ivanovas.
V. Ivanovas pažymėjo, kad pagrindiniu šalies nestabilumo faktoriumi liko išvešėjusi heroino industrija.
„Bet kuris nepriklausomas apžvalgininkas pripažins tą liūdną faktą, kad nuo pat NATO operacijos pradžios tarptautinė bendruomenė nesugebėjo pažaboti heroino produkcijos Afganistane“.
Dabar, kai NATO išveda savo kariuomenę iš šalies, Rusija kartu su Afganistanu ir tarptautine bendruomene privalo sutikti naujus iššūkius ir sukurti efektyvią kovos su heroino ekspansija strategiją, aiškino V. Ivanovas.
Opiumo gamyba buvo pagrindinis Afganistano ekonomikos variklis dar iki JAV ir NATO pajėgų įsiveržimo 2001-ųjų spalį. Prieš pat sąjungininkų įsiveržimą, Talibanas uždraudė aguonų auginimą, paskelbęs, kad tai antiislamiška veikla ir tai trumpam buvo sumažinę bendrą šalies narkotikų produkciją. Tačiau, po sąjungininkų pravestos antiteroristinės operacijos, aguonų augintojai atsigavo ir dabar šalis gamina 90 proc. viso pasaulio opiumo, kurio didžioji dalis „nusėda“ Rusijoje ir Europoje.
Pagal JT duomenis, apie 15 proc. Afganistano vidaus produkto sudaro su narkotikais susijęs eksportas, o tai yra apie 2,4 mlrd. dolerių kasmet.
Afganistano Ministras kovai su narkotikais Qayumas Samiras „Radio Free Europe“ teigė, kad šį pavasarį aguonomis buvo užsėtas 157 tūkst. hektarų plotas. Tai 3 tūkst. hektarų daugiau negu pernai. Pagrindinėmis didėjančio kiekio priežastimis jis įvardijo lėšų policijai trūkumą, silpną vietos savivaldą ir visuotinį skurdą.