Aštuonerius metus švenčių organizavimo srityje dirbanti moteris teigia, kad šiais metais ją stebina drąsesni bei ryškesni tėvų sprendimai krikštynų tematikos klausimu.
„Dabar yra daugiau tokių įdomių sprendimų. Žmonės nebežiūri į krikštynas kaip į tokią religinę šventę, kur reikia susikaupti ir ramiai praleisti. Čia pradedama galvoti apie šventę vaikams, dėl to labiau laukia, kad jie paaugtų, vaikai irgi labiau šitą šventę suprastų, kad jiems būtų smagu joje, o ne šiaip leliukai, kurie nesupranta“, – sako E. Survilienė.
Pasak jos, drąsesnė tapo ne tik šventės tematika, tačiau ir pats dekoras, programa. Visgi, be įdomesnių sprendimų šiemet liko ir klasikiniai teminiai variantai.
„Mieli gyvūnėliai, kiškučiai, meškučiai, visokie miško gyventojai. Tada yra angeliukai, tokia irgi visiška klasika, kur kiekvienais metais vis tiek atsiranda žmogus, kuris norės jos. Be klasikos ir įdomesni variantai buvo, ne tik pastelinės, prigesintos spalvos.
Buvo ir ryškesnių sprendimų, pavyzdžiui, šiais metais buvo cirko tematika krikštynų. Cirkas, aišku, pastelinis, gražus, bet pati esmė, kad cirkas tikrai nėra ta tematika, kurią renkasi krikštynoms“, – pasakoja krikštynų ir kitų švenčių organizatorė.
Šventė prasideda nuo dekoro
Pasak E. Survilienės, visas krikštynų organizavimas kartu su tėvais prasideda nuo svarbiausio aspekto – dekoro, kuris vėliau nulemia visus kitus organizacinius reikalus. Nors ne visiems jis yra svarbiausias arba bent jau ne prioritetas, tačiau švenčių organizatorė pabrėžia, kad tai yra tikrai svarbu.
„Viskas prasideda nuo dekoro. Pradžioje yra pasirenkama kažkokia tematika ar tai stilistika, kad būtų spalvinė gama, prie ko vėliau būtų galima prisirišti. Paskui jau rutuliojasi visas šventės konceptas, programa aplink dekorą. Dekoras yra branduolys“, – tvirtina E. Survilienė.
Būna krikštynų, kurios kartais prilygsta vestuvėms arba net jas aplenkia. Tačiau, pasak organizatorės, būna ir tokių, kurios finansiniu aspektu yra patogesnės, švenčiamos mažame, tik šeimos rate.
„Labai priklauso nuo žmonių, bet aišku, tie žmonės, kurie kreipiasi į organizatorių, tai jų biudžetas yra didesnis. Bet paprastai krikštynas galima suorganizuoti patiems, nes tai nėra kažkokia šventė, kurios pačiam neįmanoma suorganizuoti, net ir vestuves žmonės organizuojasi patys. Tačiau žmonės, kurie kreipiasi į mus, organizatorius, tai savaime suprantama, išleidžia daugiau“, – komentuoja krikštynų biudžeto niuansus E. Survilienė.
Samdytis šventės planuotojus Lietuvoje tampa įprasta. Jie sutaupo laiko, šventės diena būna ramesnė ir sklandesnė, žmonėms yra patogu, nes visą rūpestį atiduoda į profesionalų rankas. Pasak Elenos, jeigu šventės programa yra sudėtingesnė, ją paprasčiau perleisti organizuoti profesionalams nei rengti patiems.
Programa skirta tiek vaikams, tiek tėvams
Be pačios ceremonijos svarbią šventės dalį užima ir jos šventimas bei programa. Dažniausiai ji skirta vaikams, kartu į veiklas įtraukiant ir suaugusiuosius.
„Nėra tokio atskyrimo, kad vaikai atskirai, o suaugę tarpusavy, daugiau lygiagrečiai pramogos organizuojamos. Pas mus tos atskirties nėra, yra bendra koncepcija. Į vaikiškas programas yra įtraukiami suaugę žmonės ir atvirkščiai. Suaugę vis tiek pasijunta vaikais ir dalyvauja visose veiklose“, – pasakoja Elena Survilienė.
Tačiau, anot pašnekovės, pasitaiko krikštynų švenčių, kuriose programa yra padalinta į atskiras grupes: viena vaikams, o kita – suaugusiems. Pastariesiems yra samdomas vedėjas, o vaikams – animatoriai, kurie prižiūri vaikus ir neleidžia maišytis suaugusiems. Visgi, tokie norai, pasak Elenos, yra reti.
„Turėjau tokias krikštynas, kur lyg ir atskirai, bet ir kartu. Buvo animatoriai, kurie užsiėmė su vaikais bei periodiškai darydavo tokias veiklas, kur tėvai buvo įtraukiami į jas, į burbulų pūtimus, į bendrus šokius. Vis tiek nėra to tokio pilno atskyrimo, nes per vestuves būna taip, kad jeigu vaikai apskritai yra kviečiami į vestuves, tai jau tuos vaikus labiau atskiria, kad jie būtų sau ir nemaišytų tėvams linksmintis ir leisti laiko. Per krikštynas integruojame juos kartu, nes ta šventė yra vaiko. Šventėje programa yra orientuota į vaikus ir programa yra visai kitokia nei per vestuves“, – teigia krikštynų bei kitų švenčių organizatorė.
Šalia vokelio ir dovana
Tiek į vestuves, tiek į gimtadienius bei krikštynas svečiai skuba su dovanomis. Retesniu pasirinkimu tampa dovanoti konkrečias dovanas, tad dauguma lietuvių renkasi saugų variantą – dovanoti pinigus.
„Svečiai neša vokelius, kaip ir kitose šventėse, bet šiuo atveju, jeigu per vestuves neša vien tik vokelius, tai čia neša dar ir vaikams kažką. Kažkokią smulkmenėlę, kad pasijustų, kad čia vaiko šventė, kad ja pasidžiaugtų. Paprastai pinigai vaikui dar nėra apčiuopiama dovana, žinoma, žiūrint, koks amžius.
Kartais atneša ir tiesiog dovaną. O kartais yra prašomos dovanos tėvų, kurie žino, ko tikrai vaikui reikia. Bet populiariausia dovana vaikams vis tiek išlieka vokeliai“, – sako „Artišokas“ švenčių organizavimo įmonės įkūrėja Elena Survilienė.
