Tuo metu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad norint ilgai dirbti reikia tausoti sveikatą, tad būtina keisti mūsų šalies sveikatos sistemą.
Norėtų pailsėti, bet dar teks palaukti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad kiekvienas pensininkas svajoja apie orią senatvę.
„Išėję į pensiją žmonės norėtų pailsėti nuo darbo ir atsiduoti savo pomėgiams. Tačiau tokių svajonių Lietuvoje dar teks palaukti. Pavyzdžiui, Belgijoje žmonės sulaukę 65 metų turi baigti karjerą ir išeiti į pensiją. Nebent žmonės parašo prašymą ir pasilieka dirbti. Ten žmonės skaičiuoja dienas, kada galės išeiti į pensiją.
Tuo metu Lietuvoje pensija tapatinama su skurdu. Čia kiekvienas darbuotojas skaičiuoja dienas ir galvoja, kaip ilgiau dirbti, nes išėjęs į pensiją jis ims skursti. Gaila, kad gerus darbus turėję, išsilavinę pensininkai parduotuvėse turi pirkti nukainuotas ar pasibaigusio galiojimo prekes. Jie negali pragyventi iš pensijos, kurią uždirbo sąžiningai mokėdami mokesčius“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Anot jos, kuo ilgiau žmogus, dirba, tuo ilgiau jis gyvena, tą diena, kai jis nustoja dirbti, žmogus pradeda egzistuoti.
„Nemaža dalis gyventojų net nesulaukia pensijos. Dėl vyresnio amžiaus jie išvaromi į išankstinę pensiją ar išprašomi iš darbo dar anksčiau ir negauna jokių pajamų.
Vyresniems žmonėms sunku įsidarbinti. Kai kurie netgi džiaugiasi sulaukę pensinio amžiau, nes jų niekas nepriima į darbą dėl amžiaus. Tokiems žmonėms pensija tampa išsigelbėjimu“, – pastebėjo I. Ruginienė.
Dirba ir 90 metų sulaukę žmonės
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijoje dirbančių vyrų senatvės pensija siekia 597 eurus. Pensijoje dirbančios moterys gauna vidutiniškai 60 eurų didesnę pensiją nei jų nedirbančios bendraamžės. Vyresnio amžiaus darbuotojai dažniausiai dirba švietimo, sveikatos apsaugos, prekybos sektoriuose.
Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis tarp visų senatvės pensijos gavėjų auga – 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 metais jų yra apie 12 proc. Iš viso dirba 71,2 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, iš jų 40,7 tūkst. moterų ir 30,5 tūkst. vyrų, skaičiuoja „Sodra“.
2022 m. liepos mėnesio duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo 1,1 mln. apdraustųjų, dirbusių ne mažiau nei 30 dienų per mėnesį. Beveik trečdalis iš jų – 27 proc. – tai 55 metų ir vyresni žmonės.
65 metų ir vyresni žmonės sudaro 5 proc. visų dirbančiųjų. Vidutinis dirbančio pensininko amžius – 68 metai. Kai kurie žmonės darbo rinkoje išlieka ilgai – Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių. Šiuo metu yra 17 dirbančių pensininkų, kuriems 90 ir daugiau metų. Jų vidutinė pensija – 820 eurų.
Dirbančiųjų pensijos didesnės?
Pasak „Sodros“, pasiekę pensinį amžių, žmonės dažnai lieka darbo rinkoje ne vien dėl to, kad norėtų pasididinti savo pajamas.
„Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai.
Nekvalifikuotiems darbininkams susirasti ir išlaikyti darbą pensijoje – sunkiau. Tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 proc. specialistų ir 14 proc. vadovų. Nekvalifikuoti darbuotojai sudaro 24 proc. visų dirbančių pensininkų“, – skaičiavo „Sodra“.
Pasak jos, kuo vyresni darbuotojai, tuo daugiau tarp jų kvalifikuotų specialistų.
„Pavyzdžiui, tarp dirbančių 72 metų žmonių – 75 proc. kvalifikuotų profesijų atstovai. Nekvalifikuotą darbą atlieka 25 procentai šio amžiaus dirbančiųjų“, – komentavo „Sodra“.
Anot „Sodros“, šiuo metu vidutinė vyrų, turinčių būtinąjį stažą, pensija siekia 574 eurus, moterų – 481 eurą. Dirbančiųjų pensijos yra didesnės.
„Vyrai gauna vidutiniškai 597 eurus senatvės pensijos, moterys – 542 eurus. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet atnaujinamos ir daugeliu atvejų padidėja dėl to, kad žmogus dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas bei įgijo papildomai stažo ir apskaitos vienetų. Be to, kaip ir visų kitų senatvės pensijos gavėjų, pensijos kasmet indeksuojamos.
Senatvės pensiją gaunančių žmonių Lietuvoje daugėja. 2017 metais buvo 590,5 tūkst. pensininkų, šiuo metu – apie 610 tūkst. Šiandien vieną pensininką Lietuvoje išlaiko 1,4 apdraustojo. Vidutinė pensija šių metų rugpjūtį siekė 512 eurų“, – skaičiavo „Sodra“.
Norintiems ilgai dirbti, pataria tausoti sveikatą
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad turime tvarkyti sveikatos apsaugos sistemą, nes pensinio amžiaus ilginimas nėra gera išeitis.
„Pandemijos metu turėjome vieną didžiausių mirčių skaičių pasaulyje. Tai reiškia, kad turime iššūkių su sveikatos apsaugos sistema ir apskritai lietuvių sveikata.
Galime didinti pensinį amžių. Tačiau svarbu ne gyvenimo trukmė, bet sveiko gyvenimo trukmė. Turime į tai investuoti, jeigu norime didinti pensinį amžių“, – sakė ekonomistas.
Vyresnių žmonių daugėja
Kaip pastebima EBPO paskelbtoje 2022 m. Lietuvos ekonominėje apžvalgoje, mūsų šalies visuomenės vis labiau sensta. Prognozuojama, kad 65 m. ir vyresnių lietuvių dalis tarp visų šalies gyventojų ilgainiui padvigubės.
Jaunų, darbingo amžiaus gyventojų, kurie moka mokesčius, bus vis mažiau, o tų, kuriems teks mokėti pensijas – vis daugiau.
Pagal dabar galiojančią tvarką, kasmet pensinis amžius Lietuvoje pailgėja 2 mėnesiais ir 2026 m. pasieks 65 metus. Tai leidžia palaikyti pensijų tvarumą, pastebi EBPO ekspertai.
Tačiau žmonėms senstant jų pensijoms, sveikatos priežiūrai ir slaugai teks išleisti vis daugiau viešųjų pinigų. O tai ribos galimybes toliau didinti pensines išmokas.
„Kad būtų išlaikytas tvarumas, <...> Vyriausybė turėtų apsvarstyti automatinį sąryšį tarp pensinio amžiaus ir tikėtinos gyvenimo trukmės po 2026 m., kaip jau buvo rekomenduota ankstesnėje EBPO apžvalgoje ir kaip yra nustatyta kai kuriose kitose šalyse“, – rašoma rekomendacijose Lietuvai.
Paprastai kalbant, organizacija siūlo pakeisti dabartinį pensinio amžiaus skaičiavimą. Jis būtų nefiksuotas ir kaskart keičiamas priimant naują įstatymą Seime, o automatiškai pasikeistų paaiškėjus naujiems duomenims apie gyvenimo trukmę. Jeigu ji pailgėtų, norint išeiti į pensiją taip pat tektų dirbti ilgiau.
EBPO įspėja, kad, nesiėmus jokių permainų, Lietuva turės skolintis vis daugiau pinigų tam, kad būtų palaikoma dabartinė pensijų sistema, o ilgainiui toks skolinimasis gali tapti netvarus.
