Tokio pragariško vaizdo Paryžius nematė jau seniai. Į padangę veržiantis tamsių dūmų kamuoliams, pleškėjo Prancūzijos simbolis – Paryžiaus Dievo motinos katedra.
Pavakarę kilęs gaisras akimirksniu apima didžiulę beveik 900-us metų skaičiuojančios gotikinės katedros dalį – atvira liepsna dega medinis stogas, ugnies liežuviai talžo ir XIX amžiuje atstatytą smailę. Įsisiautėjantį gaisrą stebint tūkstančiams šoko ištiktų žmonių, smailė liepsnų neatlaiko ir sugriūna.
Dvejus metus Paryžiuje gyvenanti lietuvė Ieva Balsiūnaitė, dar savaitgalį dalyvavusi katedroje aukotose Verbų sekmadienio mišiose, apokaliptinį vaizdą iš pradžių stebi iš savo namų balkono, tačiau netrukus patraukia link liepsnojančio Paryžiaus simbolio.
„Buvo, na, tiesiog šokas ir buvo labai sunku suvokti tai, kas vyksta. Būtent ten, šalia Senos, šalia San Mišel fontano, mane pasitiko tūkstantinė žmonių minia. Ir nors žmonių buvo beprotiškai daug, tvyrojo tyla. Ir būtent tuo metu, kai aš atėjau prie katedros, liepsnos ėmė stiebtis ir pasiekė šiaurinį katedros bokštą. Žmonės labai emocingai reagavo – ėmė kelti į viršų rankas, dūsauti, verkti, ėmė giedoti giesmes“, – pasakojo I. Balsiūnaitė.
Kol minia giesmėmis meldė, kuo greičiau numalšinti liepsnas ir išgelbėti bent pagrindinius Dievo Motinos katedros bokštus, kad šie nesugriūtų, gaisrą gesino 400 ugniagesių. Vienas jų vėliau atsidūrė medikų rankose. Ugniagesių pečius slėgė milžiniška atsakomybė. Juk Dievo Motinos katedra per šimtmečius beveik nepaliesta atlaikė ir Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, Napoleono karūnaciją, ir abu pasaulinius karus. Tačiau prieš ugnį šimtmečius atlaikę mūrai bejėgiai.
„Tai – tūkstančio metų istorija. Tai – Prancūzija. Nacionalinis Prancūzijos ir galingas krikščionybės simbolis nyksta akys kaip tik tuo metu, kad artėja Velykos. Visa šalis sukrėsta. Atrodo, kad tai Prancūzija dega“, – sakė paryžietė Valerie Boeda.
„Negaliu patikėti. Labai liūdna. Stebėdamas, kas vyksta, tiesiog verkiau ir atrodo, kad verkė visas Paryžius, ne tik aš“, – kalbėjo Paryžiaus gyventojas Hamada Badawi.
Tuo tarpu Prancūzijai palaikymą dar gaisro vakarą siunčia viso pasaulio lyderiai nuo Lietuvos iki Amerikos, o į nelaimės vietą atskubėjęs Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, atidėjęs kreipimąsi į tautą dėl šalį kelis mėnesius drebinančių „geltonųjų liemenių“ protestų, duoda pažadą katedrą prikelti iš pelenų. Anot jo, ši Viktoro Hugo romane „Paryžiaus katedra“ išaukštinta šventovė – gerokai daugiau nei Dievo namai.
„Paryžiaus Dievo Motinos katedra – tai mūsų istorija, mūsų literatūra, mūsų vaizduotė. Tai vieta, kur išgyvenome didingiausias mūsų akimirkas, epidemijas, karus, mūsų išsilaisvinimą. Tai – mūsų gyvenimo epicentras“, – teigė E. Macronas.
Po daugiau nei pusės paros ugniagesių darbo, šįryt paskelbiami ir pirmieji vaizdai, kaip po pragaištingų liepsnų katedra atrodo iš vidaus. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų direktorius, istorikas Vydas Dolinskas pabrėžia, kad ši gotikinė katedra – krikščioniškosios Europos simbolis, kurį kasmet aplanko apie 14 milijonų žmonių. Tad gaisro padaryta žala – nuostolis visam pasauliui.
„Tiesiog tam, kad susivoktume, ką reiškia, kada pastatyta ta katedra, kiek jai metų, tai turėtume turėti galvoje, kad kuomet Paryžiaus katedra buvo pradėta statyti XII a. viduryje, dar buvo likęs visas šimtas metų iki Lietuvos valstybės susikūrimo karaliaus Mindaugo laikais“, – sakė V. Dolinskas.
Daugiau nei 15-a valandų su ugnimi kovoję ugniagesiai katedros neapleido ir dieną. Ekspertai tikrino, ar sudegus medinei pastato daliai, nelaimę atlaikys akmeninės jos sienos. Kol kas sunku įvertinti, kokia žala padaryta katedrai. Visgi dvi pagrindinės relikvijos – XIII amžiuje Prancūzijos karaliaus Liudviko, vėliau paskelbti šventuoju, dėvėtas apsiaustas ir erškėčių vainikas, kuris spėjama, buvo uždėtas ant Jėzaus galvos prieš jį nukryžiuojant, išgelbėti.
„Nedaug meno kūrinių pražuvo negrįžtamai, daug jų yra sulieta vandeniu, įkaitant paveikslus medinius dalykus, tai bus daug darbo restauruoti, o lobyno vertybės – lobynas šiek tiek atokiau nuo katedros, atskirame tokiame priestatėlyje stovi – tos garsiosios Kristaus erškėčių vainiko spyglio ir kitos relikvijos jos visos buvo evakuotos. Neabejotinai vienas didžiausių nuostolių bus vitražų netektis. Ir vitražų iš keleto laikotarpių, įskaitant viduramžiškų vitražų“, – tikino V. Dolinskas.
Prokurorai pradėjo tyrimą dėl netyčinio gaisro sukėlimo. Manoma, kad ugnis įsižiebė dėl katedroje vykdomų renovacijos darbų. Visgi nelaimė subūrė tautą. Žmonės aukoja pinigus katedros atstatymo darbams, o du Prancūzijos milijardieriai, įskaitant garsios aktorės Salmos Hayek vyrą, pažadėjo tam skirti 300 milijonų eurų.
