Koordinuojama prodiuserio Egmonto Bžesko, Kristina karjerą Lietuvos pop scenoje pradėjo duetu su Karina Krysko. Vėliau tęsė veiklą grupėje „Šoko-Ledas“, kur rašė ir su Justina Mozolyte atliko dainas, o nutraukusi šią veiklą, ėmė kurti dainų tekstus kitiems atlikėjams. Šiandien moteris yra sukūrusi šeimą ir auginą dukrelę, o nuo hobio prasidėjęs atviručių kūrimas virto pajamas nešančia kasdiene veikla pavadinimu „Ką Sapnuoja Karalaitės“.
Dainų žodžiai pildosi
Savęs dainininke K.Karalytė nelaiko, anot moters, tai nėra jos profesija: „Pabuvau kelis metus ant scenos, tai dar muzikinių nuopelnų nereiškia. Daug kas manęs nežino, o ir metų nemažai praėjo. Nustembu, kai mane atpažįsta gatvėje ir žmonės prisimena, kada mane matė ir kokias dainas aš dainavau. Žinomumas nėra itin vertinga savybė, tai gali naudingai pasitarnauti tik tam tikrais gyvenimo momentais, ir tik vartojant žinomumą su saiku. Ne dėl išgarsėjimo turi darbuotis – tai šalutinis antraeilis efektas, į kurį beprasmiška orientuotis. Populiarūs jauni žmonės per žinomumą, jei nemokės jo blaiviai įvertinti, gali sužaloti savo tolimesnį asmenybės vystymą, todėl protinga būtų su juo elgtis atsargiai. Aš savo laiku tai žinojau ir nelaikiau to svarbiausiu vertinimo kriterijumi.“ – požiūriu pasidalino moteris.
„Kelias į pramogų pasaulį nėra užvertas, tačiau jei dar imsiuosi kažką daryti muzikine kryptimi, tikriausiai veiklos pobūdis ir pateikimo forma skirsis nuo ankstesnės. Tie, kas turi įgimtą polinkį ir gebėjimą kurti, glaudų ryšį su muzika ir kūryba išlaiko viso gyvenimo eigoje. Nutraukusi „makalavimąsi“ scenoje, ėmiau rašyti tekstus kitiems atlikėjams – viena koja vis vien esu muzikinėje veikloje ir per kitus skamba mano žodžiai.
Pastebėjau tokį fenomeną savo gyvenime, kad mano dainų tekstai pildosi, gyvenimo istoriją pakartoja dainos. Kai rašau, pagaunu bangas iš aukščiau ir pasiduodu jų informacinei tėkmei. Prieš kelis metus artimo rato buvau paskatinta parašyti ir pati atlikti kelias dainas, „Šaukia pilotus dangus“ ir „Drugeliai“. Jos buvo parašytos nesiekiant sugrįžti į sceną, o tiesiog iš idėjos, nes namuose gitara dėl savęs pabrazdinu karts nuo karto, o sukurtos dainos palaipsniui kaupiasi.“
Atlikėja tikino, kad paskutiniu metu vengia rašyti apie negatyvius, žemos vibracijos dalykus, nors pasitaiko teksto prašymų apie nelaimingą meilę ar pražūtingą aistrą: „Nes tuomet iš erdvės surenku ir transliuoju negatyviai įkrautą informaciją, o ji savo ruožtu pritraukia dar daugiau panašios. Tačiau tokiais atvejais man patinka surasti kitokį požiūrio į situaciją kampą ir nelaimingos meilės istoriją pateikti ne kaip nelaimę, o kaip svarbią pamoką.
Visuomet renkuosi transliuoti pozityvesnę energiją, kiek tai įmanoma pagal savo pačios dabartines gyvenimo aplinkybes ir sukauptą patirtį. Paskutiniais metais, vykstant tokiai žemės transformacijai, mano gyvenime taip pat vyko dramatiški dalykai, bet aš į juos stengiuosi žiūrėti kaip į tam tikrą pradžią kažkam šviesiam sukurti ir, galimai, per pagalbą sau padėti kitiems. Iš tų dramatiškų patirčių gimė „Youtube“ kanalas „Ieškok Šviesos Viduje“, kuriame kalbu apie gyvenimiškus dalykus, nemalonias ir malonias patirtis. Kad ir ką veikiu toliau savo gyvenime, viskas vienaip ar kitaip susiję su kūrybine saviraiška.“
Užsiima širdžiai miela veikla
„Dešimtmetį atgal, gimus pusbrolio vaikui, dovanų nusprendžiau pagaminti dekoruotą prisiminimų albumą. Taip palaipsniui įsitraukiau į skrebinimą – dabar vis labiau populiarėjančią rankdarbių rūšį Lietuvoje, susijusią su atvirukų, šventinės atributikos, albumų gamyba. Tuo laiku, kai pradėjau skrebinti, Lietuvoje skrebinimo priemonių įsigyti nebuvo lengva ir tekdavo siųstis iš užsienio parduotuvių, taip įsivažiavau užsakinėti prekes ne tik sau, bet ir kitoms aistruolėms. Galiausiai baigėsi tuo, kad ėmiau pati ir prekiauti skrebinimo priemonėmis, ir hobis išsirutuliojo į nedidelį versliuką. Karts nuo karto dar pravedu ir atvirukų mokymus. Skrebinimas – tokia įdomi užkrečiama liga, dažniausiai įtraukia su visa galva ir ilgam. Kūrybingoms sieloms rekomenduoju ją bent kartą išbandyti!“ – pomėgiu dalinosi moteris.
Tačiau, kai atsiranda vaikai, kūrimas šiek tiek sustoja: „Iki šiol auginau vaiką ir dirbau mama. Dabar, kai dukrelė paauginta, atrandu daugiau laiko sau, savo poreikiams, idėjoms; kyla vis daugiau kitokios savirealizacijos minčių. Po šios intensyvios vienetinių vestuvinių atvirukų pagal užsakymą kūrimo, pasvarstau, ar dar noriu likti šioje srityje ir toliau užsiimti skrebinimu kaip pagrindiniu savo darbu. Be to, tam tikri gyvenimo sukrėtimai davė minčių į moterų fizinę ir dvasinę gerovę orientuotam socialiniam projektui. “ – apie tolimesnes idėjas užsiminė K.Karalytė.
„Ir su metais vis daugiau mąstau, kaip savo talentus galėčiau efektyviau integruoti su maksimalia nauda žmonijai ir visatai apskritai. Kiekviename gyvenimo tarpsnyje darbais sieki nešti naudą, nepriklausomai, kokioje sferoje pasirenki realizuoti gabumus. O augant sąmoningumui, proporcingai auga vidinis poreikis savo žmogiškojo naudingumo koeficientą didinti. Manau, kad į žemę visi atėjome šio to daugiau, nei mums dabartinės kultūros įteigta manyti.“ – šviesia nata pokalbį baigia pašnekovė.
