Renaldas Malychas
Jei nesate mėgėjas drybsoti paplūdimyje, o mėgstate pažinti vis naujus kraštus keliaudamas, žavėtis miestų istorija, architektūra, tuomet mažaisiais Nyderlandais Baltijos pajūryje vadinamas Lenkijos perlas Gdanskas bus pats tas.
Istorija apipintas miestas
Puspenkto šimto kilometrų nuo Tauragės nutolęs Gdanskas garsėja ne tik savo didžiule laivų statykla, bet ir įspūdingu senamiesčiu. Jei turite Rusijos vizą, atstumą iki šio miesto galima sutrumpinti beveik pusantro šimto kilometrų – važiuojant per Kaliningrado sritį. Tačiau nėra garantijos, kad atvažiuosite greičiau, mat įvairios procedūros muitinėse gali ne tik atimti marias laiko, bet ir sugadinti nuotaiką.
Taigi Lenkijos miestas prie Baltijos jūros praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje dar kartą išgarsėjo užgimusiu „Solidarumo“ judėjimu. 1980 m. Lecho Valensos, vėliau tapusio šalies prezidentu, suburtas laivų statyklos darbininkų judėjimas tapo pirmuoju legaliu opoziciniu judėjimu prieš komunistų partiją, svariai prisidėjęs prie komunistinio režimo žlugimo Rytų Europos šalyse.
Gdanskas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 997 m. Nuo 1308 m. miestą valdė Vokiečių ordinas. 1466 m., pasibaigus Trylikos metų karui tarp ordino ir Lenkijos, miestas atiteko Lenkijos karalystei.
Gdanskas anksčiau vadintas Dancigu. Dėl palankios laivybos ir pelningos prekybos miestas per savo gyvavimo laikotarpį nuo V a. priklausė įvairioms tautoms – vokiečiams, lenkams, prūsams. Kurį laiką turėjo laisvojo miesto statusą ir buvo valdomas Tautų Lygos. Teigiama, jog būtent čia prasidėjo II pasaulinis karas, kurio metu 70 proc. istorinio miesto buvo subombarduota, o vėliau atstatyta.
Šiandieną akį džiugina jaukus Gdansko senamiestis su daugybe gotikos, renesanso stiliaus pastatų. Turistų akį traukia miesto simboliu tapęs Uosto kranas, bene vienintelis toks Europoje. Palei Motlavos upę einanti pakrantės alėja nusėta kavinėmis ir barais. Netrūksta jų ir visame senamiestyje. Kainos nesikandžioja, papietauti krantinėje, besižvalgant į turistams skirtus senovinius laivus, asmeniui užtenka 20–30 litų. Senoviniuose pastatuose įsikūrę prabangūs viešbučiai. Kiek tolėliau nuo centro nakvynę su pusryčiais trijų žvaigždučių viešbutyje galima rasti už 150 Lt.
Nacių palikimas
Už kelių dešimčių kilometrų nuo Gdansko knietėjo aplankyti garsiąją Balio Sruogos knygoje „Dievų miškas“ aprašytą Štuthofo koncentracijos stovyklą, nacių įkurtą 1939 m. Štuthofo gyvenvietėje. Jei tikėtume įvairiais istoriniais šaltiniais, šioje „mirties stovykloje“ vokiečiai nužudė apie 70 tūkst. įvairių tautybių žmonių. Šiandien sunku patikėti, kad nuostabios gamtos apsuptame kampelyje kažkada dėdosi šiurpūs dalykai. Kartuvės, dujų kameros, barakai verčia permąstyti karo baisumus. Buvusio krematoriumo patalpose pritvirtinta atminimo lenta, įamžinanti ir čia kalėjusių lietuvių atminimą.
Kryžiuočių tvirtovė
Neaplankyti 50 kilometrų nuo Gdansko nutolusios visame senajame žemyne garsiosios Malborko pilies būtų tiesiog neatleistina. Įspūdingo dydžio gotikinė pilis XIII–XV a. buvo pagrindinė Kryžiuočių ordino būstinė. Jos kalėjimuose, yra tekę pabuvoti ir Lietuvos kunigaikščiui Kęstučiui, pavykusiam iš pasprukti.
Lietuvių ir lenkų kariuomenėms sutriuškinus Kryžiuočių ordiną, po pusšimčio metų kryžiuočiai pilį pardavė lenkams. Kurį laiką ji buvo naudota kaip gynybinis įtvirtinimas, joje buvo įrengti karališkieji apartamentai. XVIII a. antrojoje pusėje tvirtovę užėmusi prūsų kariuomenė ją pavertė kareivinėmis. Kaip ir Gdanskas, taip ir žymioji pilis labai nukentėjo per II pasaulinį karą. Praktiškai su žeme buvo sulygintas ir šalia pilies buvęs miestelis.
Šiandien atstatytos ir renovuotos pilies skliautuose ūžia turistų balsai, o aplink pilį – prekybininkai, siūlantys įvairiausių suvenyrų.
Savaitgalio kelionei įspūdžių užteks per akis. Svarbu, kad tik kelias grįžtant neprailgtų.
