Sostinės Kristoforo progimnazijoje – nuotaikinga trečiokų šokio pamoka. Ją veda šioje mokykloje jau du dešimtmečius dirbanti šokio mokytoja Ina.
Visgi nuo kitų metų šioje salėje gali būti gerokai tyliau. Atnaujinus ugdymo planus, nuo rugsėjo formaliajame ugdyme šokio pamoką pakeis dar viena kūno kultūros pamoka. Tad pradinukai sportuos tris kartus per savaitę, tačiau atskiros šokio pamokos nebeturės.
„Aš net bijau jiems sakyti, nes jie kiekvieną kartą prieina: „Mokytoja, jūs pati geriausia, jūsų pamoka yra pati nuostabiausia“. Jiems patinka ir dabar mes tai iš jų atimame“, – sako šokio mokytoja Ina.
Nerimas ne tik dėl vaikų, bet ir dėl savęs. Šokių mokytoja baiminasi, kad jau nuo rugsėjo neteks mylimo darbo.
„Tikrai nežinau, aš jau pradėjau galvoti, ką aš dar galėčiau dirbti. Kol kas net graudu. Aš einu į darbą kiekvieną rytą su ašaromis ir nežinau, kuo baigsis tas dalykas“, – pasakoja ji.
O šokio mokytojų asociacijos prezidentas Arnoldas Riekumas sako, kad padėtis – tragiška: „Mes jau tikrai turime signalų, kad kolegoms bus mažinamas krūvis drastiškai arba nutraukiama darbo sutartis. Padėtis yra katastrofiška, nes šokis yra iš viso išmetamas iš formaliojo ugdymo.“
Šokio žingsneliu pradinukai juda ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje. Progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė paaiškina, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šokio pamoką pakeitusi fiziniu lavinimu, iš pradžių priskyrė šokius ir teatrą prie meno disciplinų – muzikos ir dailės pamokų, tačiau esą greitai apsigalvojo.
„Netrukus pasiekė Švietimo ministerijos ugdymo planų pataisymai, kad šokis arba teatras nebegali būti šių menų pamokų dalimi. Šokis arba teatras gali būti integruotas į kitus dalykus, kas ir šiandien tikrai nebuvo draudžiama, arba tapti kaip neformaliojo švietimo pamokėlė, taip vadinamas būrelis“, – priduria ji.
Mokytojams toks sprendimas nepatinka.
„Labai skaudu, kad ministerija išreitingavo menų dalykus. Tai reiškia, kažkodėl du menų dalykai – dailė ir muzika – kažkodėl yra prioritetiniai dalykai. Ir kažkodėl šokis ir teatras atsiranda paraštėse ir kaip podukra laukia kažkokių sprendimų, kad galėtų save realizuoti“, – teigia šokio mokytoja ekspertė Agnė Rickevičienė.
Tačiau ministerija atšauna, kad ne tik šokio pamokos svarbu.
„Šiuo metu net 30 procentų meninio ugdymo pamokų mokyklose sudaro šokio pamokos, tai turbūt negalime sakyti, kad visi vaikai nori tik šokti ir pažinti kitų meninio ugdymo ugdymo formų. Todėl manau, kad vaikams reikia galimybių pažinti visas meninio ugdymo formas“, – aiškina ministerijos atstovas Dainoras Lukas.
Savo ruožtu šokio mokytojų asociacijos prezidentas Arnoldas Riekumas sako nesuprantantis, kaip šokį integruoti į kitas pamokas.
„Tarkime, aš esu lietuvių kalbos mokytojas. Aš nusivedu vaikus į salę ir, pavyzdžiui, liepiu jiems skaityti arba deklamuoti K. Binkio „Atžalyną“. Ir sakau: „Vaikai, pakelkit dešinę ranką į dešinę pusę, vienas, du. Kairę ranką į kairę pusę, vienas, du ir šokis yra integruotas. Tai yra visiškas neatitikimas to, kaip suprantamas šokis“, – įsitikinęs jis.
Švietimo mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad numatyti atskiros šokio pamokos formaliame ugdyme nėra pinigų.
„Mes turime apsispręsti, ar mes norime šokį matyti, kaip fizinio lavinimo dalį ir tuomet raginti integruoti į fizinio lavinimo pamokas, ar mes vis dėlto šokį norime matyti kaip meno dalį ir tuomet spręsti, ką mes darome su meno pamokomis. Ar mes integruojame, ar mes plečiame meno pamokų skaičių ir šokis suranda savo vietą kaip papildoma meno pamoka“, – aiškina ministrė Jurgita Šiugždinienė.
O L. Dainoras mato ir kitų problemų: „Tada jau reikėtų numatyti papildomą finansavimą. Dar šiuo metu mes negalime pasakyti, ar tai būtų įmanoma.“
Ir primygtinai siūlo šokius ir toliau integruoti į fizinį lavinimą, nors tam priešinasi kūno kultūros mokytojai.
„Mokyklos gali ir toliau daryti toliau, kaip darė iki šiol. Tą pamoką fiziniam ugdymui skirtą gali skirti šokiui, bet tas šoki turi būti toks, kuriame lavinamos fizinės vaikų savybės“, – sako L. Dainoras.
Tačiau šokio asociacijos viceprezidentas Bronislovas Šimokaitis sako, kad šokis turi būti atskiras dalykas: „Mes daugybę metų buvome nuskriausti, nes šokis yra, iš tikrųjų, prie menų, o pamokos buvo paimtos iš fizinio ugdymo mokytojų. Tai logiška, jeigu dabar yra dailė, muzika ir panašiai, tai iš to dalyko turėtų būti ir šokis.“
Šokio mokytojų asociacija užtarimą surado Seime. Dalis parlamentarų žada kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad būtų pasiektas kompromisas.
„Šokio bendruomenė šiuo metu patiria didžiulį stresą, žmonės gali likti be darbų, o pats pagrindinis dalykas yra vaikai. Iš jų bus atimta galimybė mokytis šokio“, – sako Seimo narys Andrius Bagdonas.
Kūno kultūros mokytojų asociacija sako, kad ypač po sėslių pandeminių metų didinti vaikų fizinį aktyvumą – būtina, tik ne šokiais, o sportu.
