DNB bankas nuo sausio 3 dienos visiems klientams, sudariusiems 12 mėnesių ir ilgesnio termino sutartis pradeda mokėti palūkanas už indėlius, laikomus eurais, JAV doleriais ir Norvegijos kronomis. Tokį sprendimą bankas priėmė, reaguodamas į gerėjančias makroekonomines prognozes.
JAV Federalinis rezervo bankas, reaguodamas į stiprėjančius infliacijos lūkesčius ir gerėjančią situaciją darbo rinkoje, palūkanų normą rinkos dalyviams padidino 2016 metų gruodį, ko rinkų dalyviai ir tikėjosi. Tuo tarpu Europos centrinis bankas pakeitė kiekybinio skatinimo politiką, nusprendęs sumažinti per mėnesį superkamų obligacijų kiekį nuo 80 iki 60 mlrd. eurų per mėnesį. Dauguma investuotojų tikėjosi, kad kiekybinio skatinimo programos tempas bus sumažintas, tačiau dėl prailginto termino, į euro zonos ekonomiką bus įlieta 540 mlrd. eurų daugiau. ECB teigia, kad sprendimą lėmė pagerėjusios euro zonos infliacijos ir ūkio augimo prognozės.
„Nedrįsčiau teigti, kad nulinių ar net neigiamų palūkanų era baigėsi, tačiau svarbiausios rinkų institucijos siunčia nedviprasmišką žinutę – ekonominė situacija gerėja, todėl dirbtinio pinigų apyvartumo skatinimo tempas turėtų mažėti. Bankų klientams tai gera naujiena – nepaisant vis dar labai nedidelio fiksuotas palūkanas mokančių instrumentų pajamingumo, terminuotieji indėliai atsispiria nuo dugno ir vėl tampa patrauklesniu taupymo įrankiu.
Atsižvelgdami į savo klientų poreikius, nusprendėme reaguoti nedelsiant“, – sakė DNB Taupymo ir investavimo paslaugų departamento vadovas Rolandas Juteika.
DNB klientams už 12 mėnesių ir ilgesnio laikotarpio indėlius eurais bus mokamos 0,1 proc. metinės palūkanos, tuo tarpu JAV doleriais už 12-23 mėnesių termino indėlį bus mokamos 0,5 proc., už 24-35 – 0,7 proc., už 36-47 – 0,8 proc., o už 48-59 mėnesių indėlį – 0,9 proc. metinės palūkanos. Už 12 mėnesių ir ilgesnio termino indėlį Norvegijos kronomis bus mokamos 0,8 proc. metinės palūkanos. DNB klientams, pasidėjusiems terminuotą indėlį internetu, bus mokamos papildomos 0,05 proc. palūkanos.
S. Kropas: nutaręs mokėti palūkanas už indėlius, DNB galbūt nori pritraukti naujų klientų
Vienam didžiausių šalyje DNB bankui po pusantrų metų pertraukos vėl pradedant mokėti palūkanas už indėlius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, jog toks sprendimas gali rodyti banko norą pritraukti naujų klientų.
„Visi laukia momento, kai ciklas pasuks teigiamų palūkanų normų link. Manau, kad čia yra konkurencinis elementas, nes būnant pirmiems, galima pritraukti daugiau klientų. DNB pirmieji siūlo didesnes palūkanas ir kviečia klientus. Aš nemanau, kad tai yra jau rinkos tendencija“, - BNS teigė S.Kropas.
Anot jo, Lietuvoje veikiantys bankai skirtingai vertina rinkos lūkesčius dėl palūkanų normų, todėl kol kas tik vienas bankas didina palūkanas.
„Swedbank“ ir SEB neseks DNB pavyzdžiu
Didžiausi rinkos žaidėjai „Swedbank“ ir SEB, nepaisant DNB banko žingsnio, neketina keisti palūkanų mokėjimo planų.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius BNS teigė, jog artimiausiu metu bankas neketina mokėti palūkanas už indėlius. Šiuo metu bankas moka 0,05 proc. palūkanas, jei sutartis pasirašoma internetu, - tai taikoma indėliams eurais, JAV doleriais, svarais sterlingų ir Norvegijos kronomis.
SEB Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis teigė, kad bankas irgi neturi planų keisti palūkanų mokėjimo. Dabar SEB siūlo 0,2-0,8 proc. palūkanas už ilgesnius nei 12 mėnesių indėlius JAV doleriais.
„Nepaisant to, jog gerėja ateities ekonominės prognozės, tarpbankinės palūkanų normos vis dar lieka istorinėse žemumose dėl taikomų žemiausių per visą istoriją bazinių palūkanų normų. Taip pat bankams vis dar yra taikomos neigiamos palūkanos už centriniuose bankuose laikomas lėšas, viršijančias privalomuosius rezervus. Atsižvelgiant į tai, kol kas neplanuojame keisti indėlių palūkanų, tačiau atidžiai stebime rinkos situaciją“, - BNS sakė V.Žagūnis.
DNB, „Swedbank“ ir SEB nuo 2015 metų vidurio moka nulines palūkanas už visus terminuotus indėlius eurais.
