Praturtėjo per naktį
Panevėžietis pensininkas milijonieriumi tapo nepajudinęs nė piršto ir net nenusipirkęs loterijos bilieto. Turtuoliu senjorą pavertė nuo sausio 1-osios įsigaliojusios žemės mokesčio pataisos. Registrų centrui pervertinus sklypus pagal rinkos kainas, dauguma iš jų tapo kone aukso vertės.
Milijonierius popieriuje Vladas Šipelis mielai sutiktų parduoti sklypus už Registrų centro nustatytą kainą. Tačiau pensininkas neabejoja, kad net ir labai dosnus pirkėjas už ją sutiktų mokėti keliskart mažiau.
Naujoji žemės vertės skaičiavimo metodika V. Šipelį privertė griebtis už galvos. Jo su giminaičiais valdomas 13 ha dirbamos žemės sklypas prie Kauno kelio, bet priklausantis Panevėžio miesto teritorijai, įvertintas 783 tūkst. litų.
1995-aisiais, kai Šipeliai susigrąžino tėvų žemę, jis nekainavo nė 30 tūkst. Lt.
Kodėl per aštuoniolika metų sklypas pabrango net 26 kartus, savininkas neranda jokio racionalaus paaiškinimo. Per tiek laiko jame nebuvo nutiesta jokia infrastruktūra, nepakeista paskirtis, du dešimtmečius jame rėplioja tik traktoriai.
Ūkininkams brangiai neįpirš
Per vieną Naujųjų naktį turtuole tapo ir V. Šipelio žmona. Jos 12,5 ha sklypas prie Stetiškių aerodromo įvertintas 714 tūkst. Lt, nors dar 2006-aisiais matininkai jį įvertino 98 tūkst. Lt.
O Jotainiuose panašaus dydžio, 13,07 ha, žemės ūkio paskirties sklypas Registrų centro įvertintas tik 32 tūkst. Lt.
V. Šipelio nuomone, sklypų mieste kainos, siekiančios maždaug 60 tūkst. Lt už hektarą, sukeltos fiktyviai.
„Žemės ūkio paskirties sklypo hektaro brangiau nei už 10 tūkst. Lt nepirks joks ūkininkas. Jam rūpi ne kieno – miesto ar rajono – teritorijoje sklypas, o žemės derlingumas“, – neabejoja V. Šipelis.
Už tiek pardavus, anot jo, reikėtų džiaugtis. Mat net didelio derlingumo žemės ūkio paskirties sklypo hektaro reali rinkos vertė – tik apie 7000 Lt.
Žemės kaina – kaip kiaulienos
Išaugus žemės vertei, V. Šipelis neabejoja keliskart padidėsiant ir žemės mokesčius. Pensininkas apskaičiavo už 12,5 ha žemės mokėsiantis apie 3070 Lt. Anksčiau tas pats sklypas jam atsieidavo 520 Lt per metus, o dar iki 2006-ųjų, kol nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, – apie 250 Lt.
Tačiau vyrą piktina ne mokestis, o su realybe prasilenkianti žemės vertė, pagal kurią bus apskaičiuojamas mokestis.
V. Šipelis buvo nuėjęs pasiaiškinti ir į Registrų centrą Panevėžyje.
„Parodė man pro langą parduodamą aptriušusį medinį, užkaltais langais namą kitoje gatvės pusėje, žiūrėk, sako, už jį 700 tūkst. Lt prašo. Ir kas iš to? Prašyti galima nors ir milijono, bet ar kas tiek duos? Čia kaip su skerstuvėmis – gyvulys vienas, bet jo ausys, kumpiai, nugarinė kainuoja nevienodai. Ir žemės negalima įkainoti vienodai tik pagal tai, kad ji mieste ar kaime. Už kiek sklypas parduodamas – derybų klausimas. Jei koks apsukresnis brangiai parduoda, negalima pagal jį vertinti visų“, – mano V. Šipelis.
Sovietinė metodika atgyveno
Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus nuomone, įstaigos nustatytas žemės vertes būtų sudėtinga užginčyti, nes jos sudarytos remiantis duomenimis apie realiai įvykusias pirkimo-pardavimo sutartis.
Kiekvienas sklypas buvo įvertintas pagal tai, kaip jis būtų parduodamas rinkoje.
„Iki šiol žemės vertė buvo nustatoma pagal sovietinę metodiką, grindžiamą derlingumu, o dabar – pagal realius įvykusius sandorius“, – teigė A. Petrošius.
Kategoriškai nesutinkantieji su nustatytomis žemės vertėmis dar gali ieškoti teisybės. Jie ne vėliau nei iki liepos 1-osios Registrų centrui turėtų pateikti žemės individualaus vertinimo ataskaitą, kurioje sklypo vertė nuo nustatytosios Registrų centro skirtųsi bent 20 proc. Pasak A. Petrošiaus, šios ataskaitos bus perduotos Turto vertinimo priežiūros tarnybai. Ji turės įvertinti, ar atliekant individualų vertinimą nebuvo manipuliuojama. Jei paaiškėtų, kad individualus vertintojas nebuvo sąžiningas nustatydamas sklypo vertę, jo lauktų drausminė atsakomybė.
Nustatyta vidutinė rinkos vertė galios penkerius metus. Vėliau vėl numatyta atlikti masinį žemės vertinimą.
Mokestį tvirtino aklai
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) deklaracijos su nurodyta žemės mokesčio suma už 2013 metus sklypų savininkus pasieks rudenį. Tačiau gyventojai jau dabar Registrų centro internetinėje svetainėje gali sužinoti sklypo vertę, nuo kurios bus skaičiuojamas mokestis, ir patys jį apsiskaičiuoti.
Miesto ir rajono savivaldybių atstovai ramina, kad pagal naują metodiką skaičiuojamas mokestis gyventojams neturėtų skaudžiai kirsti per kišenę, mat nebeliko iki šiol visoje Lietuvoje taikyto 1,5 proc. tarifo.
Žemės mokesčio įstatymas savivaldybėms leido pačioms nusistatyti nuo 0,01 iki 4 proc. tarifą, atsižvelgiant į žemės paskirtį – ar ji skirta gyvenamajai teritorijai, ar komercinei aplinkai, ar verstis žemės ūkiu. Naujuosius tarifus joms teko tvirtinti aklai. Žemės mokesčio įstatymas reikalavo tą padaryti iki praėjusių metų gruodžio 1-osios, kai Registrų centras dar nebuvo paskelbęs gyventojus šokiravusių naujų žemės verčių.
Apsileidėliams kirs per kišenę
Panevėžio savivaldybė labiausiai per kišenę kirs apsileidėliams. Už neprižiūrimus, apleistus sklypus mieste nustatytas maksimalus 4 proc. Registrų centro nustatytos sklypo vertės tarifas.
Gyvenamosios paskirties sklypų šeimininkai mokės 0,59 proc.
Mažiausias tarifas, pagal kurį bus apskaičiuojamas žemės mokestis, patvirtintas žemės ūkio paskirties sklypams: kolektyviniams sodams – 0,26 proc., kitiems žemės ūkio paskirties sklypams – 0,43 proc.
Apleistų sklypų savininkams negailestinga ir rajono Savivaldybė. Kaimo apsileidėliai už savo sklypus mokės 4 proc. jų vertės.
Žemės ūkio paskirties žemės mokestis rajone svyruoja nuo 0,4 proc. iki 2 proc., priklausomai nuo zonos. Gyvenamųjų teritorijų savininkai mokės nuo 0,1 iki 0,6 proc., komerciniams sklypams nustatytas tarifas svyruoja nuo 0,3 proc. iki 3 proc.
Įvedus naujus žemės mokesčio koeficientus žemės ūkio paskirties žemei, ties senuoju, 1,5 proc., liko 16 savivaldybių iš 56-ių, 17-a įsivedė didesnį nei buvęs, tačiau neviršija 2,6 proc. Septynios taiko kintantį žemės mokesčio tarifą, o 16-a įsivedė mažesnį nei taikė anksčiau.
Pratins penkerius metus
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktoriaus Dariaus Kučinsko teigimu, kad pakilus sklypų vertei būtų išvengta staigaus mokesčio šoktelėjimo, jis bus didinamas pamažu.
Įstatyme numatytas penkerių metų laikotarpis, per kurį bus išdėstomas žemės vertės pakilimas – po 20 proc. kasmet.
Panevėžio VMI duomenimis, praėjusiais metais mieste buvo per 29 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Savivaldybės biudžetas iš žemės mokesčio gavo 1 mln. 52 tūkst. Lt pajamų.
Rajone pernai buvo beveik 15 tūkst. šio mokesčio mokėtojų, o iždas pasipildė 1,7 mln. Lt.
Inga Kontrimavičiūtė