Sausio 16-osios protestai Vilniuje, atrodo, labai aiškiai išsiskaidė į dvi dalis. Vieni taikiai mitingavo, kiti sukėlė riaušes. Pirmieji, profsąjungų vadovai, kategoriškai atsiribojo nuo antrųjų.
Riaušininkus visiškai taikliai apibūdino Sigitas Babilius straipsnyje „Budulių sukilimas“, ir, rodos, nebėra čia ką pridurti. Bet vėliau tame pačiame „Delfyje“ ir kitur kai kurie kraštutinių (arba naujųjų) kairiųjų ideologai pasišovė tapatintis ir solidarizuotis su buduliais, į šią savo „koaliciją“ ėmė vilkti visus mitingo dalyvius ir taip viską painioti bei jaukti.
Nida Vasiliauskaitė „budulių sukilimui“ užsispyrė suteikti teisėtą politinio protesto aureolę, o jos cituojamas Karolis Klimka tuos, kurie bando chuliganizmą atskirti nuo pilietinei visuomenei būdingų taikių protesto formų, apibūdino kategoriškai: „Taip pateikdami riaušių problemą valstybinės galios atstovai tikisi diskredituoti smurtinio protesto politinę reikšmę.“ Čia tik pridurčiau, kad ne tik „valstybinės galios atstovai“, bet ir dauguma Lietuvos žmonių nemano, jog vandalų siautėjimą reikia įteisinti kaip toleruotiną ar net sveikintiną smurtinį politinį protestą.
Kitas Naujosios kairės atstovas Andrius Bielskis rašė: „Greičiausia jokių riaušių nebūtų įvykę, jei mūsų garbūs politikai susirinkusiems žmonėms būtų parodę nors kokį dėmesį.“ Vadinasi, tie, kurie prie Seimo atsinešė ašarinių dujų („čeriomuchos“) ir akmenų, laukė, ar politikai mitinguotojams parodys dėmesį, ar ne. Jeigu dėmesį būtų parodę, tai jie tas dujas ir akmenis būtų taikiai parsinešę namo. Būtų pasitaupę kitai progai, kai vėl bus galima su akmeniu kišenėje palaukti, ar politikai parodys dėmesį.
Anarchistai po riaušių paskelbė pareiškimą, kuriame, be kita ko, sakoma:
„Sausio 16-osios riaušėmis virtę protesto dalyvių veiksmai buvo nukreipti tik į politines struktūras – Seimą ir jį gynusią policiją, todėl jie turi būti traktuojami kaip politinės, o ne kriminalinės valios išraiška. Už dalyvavimą neramumuose įkalinti jaunuoliai yra ne kriminaliniai, o politiniai kaliniai, kuriuos būtina nedelsiant paleisti į laisvę.“
Gal apskritai reikėtų įrašyti į Baudžiamąjį kodeksą, kad nusikaltimu laikomas tik privačios nuosavybės niokojimas, o valstybinių įstaigų daužymas nebaustinas, nes tai politinis protestas.
Klaipėdoje policija iš anksto užkirto galimybę smurtauti, be kita ko, sulaikė du skustagalvius, kurie nešėsi sprogstamuosius dūminius užtaisus. Atlikus kratas rasta, kur šie užtaisai pagaminti, kito įtariamojo namuose rasti keturi koviniai 9 mm kalibro šoviniai. Anarchistai, be abejo, dabar turėtų reikalauti, kad šių skustagalvių veiklos teisinis tyrimas būtų nutrauktas, ir juos taip pat paskelbti politiškai persekiojamais asmenimis. Manau, kad Naujoji kairė taip pat turėtų pareikšti pasipiktinimą, kad šiems skustagalviams sutrukdyta reikšti teisėtą smurtinį politinį protestą.
Jau matau, kaip kai kas raukosi ir piktinasi: „Ne, ne, skustagalviai blogi, geri yra tik kairieji ekstremistai, ne dešinieji. Tik kairiųjų ekstremistų remiamiems chuliganams galima užsiimti vandalizmu, o aniems tai ne.“
Kitas dalykas, kad jeigu kai kurie asmenys (gal net Seimo nariai) būdami pastate erzino mitinguotojus, pirštais rodė grotas ir špygas, juos reikėtų išaiškinti ir mažų mažiausia paskelbti jų pavardes. Garsusis nacionalbolševikas Eduardas Limonovas RTVi kanalo laidoje, pasidžiaugęs šiaip jau šiaurietiškai santūrių lietuvių ir latvių protestais, pridūrė: „Rygoje pusę tų žmonių prie Seimo nuvedė mūsiškiai.“ Gal tik taip pasigyrė, bet galima kokių nors kurstytojų iniciatyva turėtų būti išaiškinta, nors esmė ne ta. Ne Maskva inspiravo daug didesnio masto riaušes Graikijoje, anksčiau Prancūzijoje ir kitur. Atvirkščiai – šita „mada“ ateina iš Vakarų. Ir mes neturime leisti, kad vandalų siautėjimas taptų vos ne įteisinta „politinio protesto“ forma. Nepritariu tiems, kurie mano, kad norint sustabdyti šį gaivalą reikia riboti žodžio laisvę, imtis priemonių prieš kraštutines nuomones reiškiančius politinius radikalus intelektualus. Kaip parodė vėlesnių mitingų Klaipėdoje ir Kaune eiga, policija sugeba užkirsti kelią smurtui vien tiesiogine prevencija, nukreipta prieš pačius chuliganus, o ne kitus asmenis.
Atsirado ir kitokių gynėjų. Kai kurie garsūs advokatai chuliganus nusprendė ginti nemokamai. Įsivaizduoju, kokie vypsniai nušvito intelekto nesužalotuose veiduose. Be kita ko, jie pirmą kartą gyvenime akis į akį pabendraus su tokiais turtingais asmenimis. Na, vienas kitas iš jų gal jau yra draugiškai bendravęs su turtuoliais – tų advokatų klientais, kurie susimoka patys.
Tai irgi yra politinis šios teisininkų kastos protestas. Mat jie pasijuto baisiai nuskriausti valdžios, nes nuo šiol jiems nuo savo varganų pajamų reikės mokėti ne penkiolika procentų mokesčių, o tiek, kiek moka dauguma Lietuvos žmonių. Už tai tikrai verta padaužyti Seimo langus. Tik geriau ne savo rankomis.
