Paaiškėjo, kas sekmadienio popietę raudonais dažais apipylė Lukiškių aikštėje pastatytą „Laisvės kalvos“ maketą. Teritoriją stebinčios kameros vaizdo įraše matyti, kaip vidury baltos dienos prie memorialo fragmento prieina moteris ir apsižvalgiusi ant betoninės sienos šliukšteli nesustatytos kilmės raudono skysčio. Policija skelbia, kad identifikavo pažeidėją ir žada ją kviesti pasiaiškinti.
Pasirodo, vandališkų veiksmų ėmėsi vienoje iš sostinės mokyklų dirbanti lietuvių kalbos mokytoja. Ji anksčiau yra rengusi protestus už Vytį vietoj „Laisvės kalvos“, ir dėl generolo Jono Noreikos-Vėtros įamžinimo. Nuostolis kol kas tikslinamas, tačiau moteriai greičiausiai teks susimokėti ne tik baudą dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, kuri siekia nuo 30 iki 140 eurų, bet ir savivaldybei, mat šįryt „Grindos“ darbuotojams teko memorialą plauti.
„Įvertinus visą medžiagą, kuri buvo surinkta, susipažinus su nusižengimo duomenimis, įžiūrima administracinio nusižengimo pažeidimas“, – sako komisariato viršininkas Donaldas Bubaka.
Gimnazijos, kurioje dirba, monumentą kaip manoma dažais apipylusi mokytoja, direktorė stebisi, kad jos darbuotoja galėjo taip pasielgti. O ir pasišnekėti su mokytoja esą dar nespėjusi, nes ji šiandien išskubėjo pas gydytojus. Visgi direktorė sako, kai tik galės, būtinai su ja pasikalbės.
„Mokytoja šiuo metu, kiek žinau, nuėjo pas gydytoją, nes labai blogai jautėsi – slogavo, kosėjo. Tai nežinau, ar paims nedarbingumo lapelį, ar nepaims“, – teigia direktorė Irina Ignatavičienė.
Pavakarę pavyko susisiekti ir su pačia mokytoja. Astra Genovaitė Astrauskė sako, jog tiesiog padarė performansą. Esą raudonos spalvos guašas turėjo simbolizuoti partizanų kraują. Moteris priduria, jog Lietuva yra laisva šalis, tad menininkai gali laisvai reikštis. Ji apgailestauja, kad sekmadienio popietę jos pasirodymą išvydo mažai žmonių ir neatmeta galimybės performansą pakartoti. Beje moteris priminė ir istoriją, kuomet bunkeriuose žūdavo partizanai.
„Kad gyvi nepasiduotų jie susisprogdindavo su grantomis arba juos ateidavo naktį sušaudydavo. Visi bunkeriai būdavo sulaistyti krauju. Tai aš turėjau vandeninių dažų, pati tapau, tai staigiai kilo tokia idėja kaip laisvam žmogui“, – mano Astra Genovaitė Astrauskė.
„Laisvės kalvą“ jau kurį laiką supa skandalai. Valstybinį konkursą laimėjęs kūrinio autorius, skulptorius Andrius Labašauskas skundėsi, kad sulaukė grasinimų iš konkurse antrą vietą užėmusio „Vyčio“ palaikytojų. Pastarieji dar šią savaitę prie „kalvos“ maketo surengė piketą, ne kartą dėl memorialo buvo kreiptasi ir į teismą. Štai šiuo metu nagrinėjama byla, ar „Laisvės kalva“ neprieštarauja pačios aikštės aukštingumo taisyklėms. Visgi pats skulptorius kaltųjų ieškoti nenori. Pasak jo – dabar kūrinys jau gyvena savo gyvenimą. Tiesa, patį chuliganišką veiksmą vertina itin kritiškai – esą monumentas, nors dar nebaigtas, jau yra atminties ženklas.
„Jis buvo vandalizuotas ir vertinu neigiamai, nes tai nėra apie mano darbą ar apie mane. Reikėtų tai traktuoti kaip tam tikro atminties ženklo išniekinimą. Aktą prieš atminties ženklą ir prieš tai, ką jis simbolizuoja“, – kalbėjo skulptorius Andrius Labašauskas.
Lukiškių aikštėje „Vyčio“ skulptūros norintys entuziastai atsakomybės dėl šio įvykio kratosi. Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis bendražygės poelgį vadina provokacija. Esą raudonais dažais buvo aplaistyti ir vadinamieji „Žaliojo tilto balvonai“, tokiu būdu neva Rusijai palankūs asmenys bandė sukiršinti tautiečius.
„Kaip tik prasideda tokie dalykai kai NATO pajėgumai ruošiasi sustiprinti Lietuvą, kai mes laukiame amerikiečių viso šimto vyrų atėjimų. Tada ir daromos tos provokacijos, kad parodyti Lietuvą, kad ji yra neverta ginti“, – teigia Parlamento gynėjas Kasparas Genzbigelis.
Net ir po chuliganiško išpuolio papildomos apsaugos „Laisvės kalvai“ savivaldybė nežada. Planuojama, kad Lukiškių aikštėje maketas stovės dar savaitę.
„Matot, mes atsakingi, kad tas maketas stovėtų, kad jis būtų tvarkingas, jį prižiūrėti, nuvalyti ir atitinkamai stengtis, kad nebūtų vandalizmo atvejų. Yra vaizdo kameros, kurios fiksuoja visą vaizdą ir tai kas buvo padaryta, tie vaizdo įrašai perduoti policijai ir toliau policijos reikalas“, – sako savivaldybės atstovas Virginijus Pauža.
Jei monumento projekto teismai neuždraus, jį užbaigti žadama per dvejus metus ir tam Kultūros ministerija planuoja skirti pusę milijono eurų.
