Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį paviešino informaciją, kurioje pripažįsta „MG Baltic“ grėsme nacionaliniam saugumui ir detaliai aprašo koncerno įtaką atskiriems politikams, politinėms partijoms, valstybės institucijoms ir teisėsaugai.
Savas žmogus Ignalinos AE
Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje 2009 m. energetikos ministro pareigas pradėjęs eiti Arvydas Sekmokas apie du savo susitikimus su „MG Baltic“ atstovais kalba atvirai ir sako neturintis ko slėpti.
Pirmasis tuometinio ministro susidūrimas su koncerno įtaka įvyko apie 2010 m., kai A. Sekmokas sulaukė informacijos, jog tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Romanas Raulynaitis kartu su savo įmonės darbuotoja lankėsi Ignalinos atominėje elektrinėje ir susitiko su jos generaliniu direktoriumi (2010-2011 m. Ignalinos AE vadovavo Osvaldas Čiukšys – aut. past.).
„Tai buvo ta informacija, aš patikrinau. Iš tikrųjų leidimų biure jiems buvo išrašyti leidimai, jie pateikė savo dokumentus, gavo leidimus ir buvo įleisti į administracinį korpusą. Po dviejų savaičių tas pats asmuo, ta mergina buvo priimta į Ignalinos AE. Pareigų neatsimenu tiksliai, bet jos buvo susijusios su projektais, su pirkimais, su Ignalinos AE uždarymu“, - tv3.lt pasakojo A. Sekmokas.
Sužinojęs apie šią darbuotoją, A. Sekmokas Ignalinos AE valdybos paprašė atleisti moterį.
„Tai buvo įtaka, žmogus tiesiai buvo. Aišku, kad tai nebuvo skaidrus ėjimas. Koks tikslas „MG Baltic“ viceprezidentui su savo darbuotoja vykti į tolimą pakankamai kelionę Ignaliną, kažką kalbėti su direktoriumi“, - sakė buvęs ministras.
Po kurio laiko A. Sekmoką pasiekė informaciją, kad darbuotoja buvo atleista. Po mėnesio ar poros R. Raulynaitis prie tuometinio ministro priėjo „Neringos“ kavinėje.
„Prie manęs priėjo žmogus, prisistatė, kad jis R. Raulynaitis ir paklausė, kodėl mano pavedimu, nurodymu tokia gera darbuotoja buvo atleista. Pasakė, kad ta darbuotoja buvo labai gera, kad ji dalyvauja „Misija Sibiras“. Pirmas klausimas man kilo, iš kur jis žino, kad aš pareikalavau atleisti, ji atleista ir panašiai. Tada pasakiau, kad neturiu garbės su juo kažką aptarinėti. Apsisukau ir išėjau“, - teigė A. Sekmokas.
Spaudimas prezidentūroje
Antrasis A. Sekmoko susitikimas su „MG Baltic“ atstovais įvyko prezidentūroje. Kaip pamena tuometinis ministras, ten vyko reginys, kur Lietuvos diplomatai verslui pasakojo apie galimybes šalyse, kuriose jie reziduoja.
„Todėl, kad buvo pakviesta verslo žmonių, tame tarpe buvo ir Darius Mockus su R. Raulynaičiu. Per pertrauką man einant į šalį jie gan įžūliai kreipėsi į mane, kodėl aš nepalankiai nusiteikęs „MG Baltic“ atžvilgiu, ar skriaudžiu juos, ar panašiai. Mano reakcija buvo vėl, kad aš neturiu garbės su jais kažką aptarinėti“, - prisiminė A. Sekmokas.
Tuometinis ministras pamena, kad koncerno atstovai į jį kreipėsi įžūliai, atrodė arogantiški. Daugiau susitikimų su „MG Baltic“ atstovais jis nepamena, nesulaukė nei verslininkų skambučių, nei žinučių.
Buvo ir daugiau bandymų
Vis dėlto A. Sekmokas atvirauja, kad 2009-2012 m., kai vadovavo Energetikos ministerijai, patyrė ir daugiau bandymų daryti įtaką iš verslo atstovų ir politikų.
„Buvo bandymų, kad priimtume vieną ar kitą žmogų darbuotis į ministeriją ar kažkurią įmonę. Įvairių atsirasdavo. Seimo nariai kartais kreipdavosi, kad tą ar kitą žmogų, kuris labai geras, reikia priimti. Bet aš į tokias rekomendacijas neatsižvelgdavau“, - tikino A. Sekmokas.
Paprašytas įvardinti, kokių konkrečiai verslo įmonių ar partijų atstovai į jį kreipėsi su prašymais, A. Sekmokas sakė jų nepamenantis, nes jie „kreipėsi ne tuo adresu, nesistengiau fiksuoti, kas kreipėsi ir dėl ko“.
Nesikreipė į teisėsaugą
Paklaustas, ar apie savo susidūrimus su koncerno atstovais informavo teisėsaugą, A. Sekmokas teigė jų pokalbiuose neįžvelgęs nusikaltimo.
„Bet kuris asmuo gali prašyti ko nors. Bet jeigu tu nesileidi į tą santykį, nepradedi to klausinėti, kodėl prašai, kam tu prašai, bet tiesiog paaiškini, kad toks prašymas nėra korektiškas, mano matymu, tai nebuvo kažkoks nusikalstamas veikimas“, - kalbėjo tuometinis ministras.
A. Sekmokas džiaugiasi, kad visuomenė gavo progą susipažinti su daugiau nei dešimtmetį įslaptinta medžiaga. Jo teigimu, prieš kelerius metus tai buvo neįsivaizduojama.
„2009-2012 m. tokių dalykų būtų buvę sunku įsivaizduoti. Man teko kreiptis į VSD tuo metu ir, deja, ta informacija, kurią VSD pateikdavo, tiek ir bandymas siekti tam tikro bendradarbiavimo užkertant kažkokias galimai neteisėtas veikas, buvo visiškai vos ne neįmanoma. Atrodė, kad VSD yra atsitvėręs geležine užtvara“, - sakė A. Sekmokas.
Maža to, A. Sekmokas pripažino, kad daugybė žmonių nutyli apie patirtą spaudimą dėl šventos ramybės.
Nuaudė įtakos voratinklį
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį VSD išslaptino medžiagą, kurioje atskleidžiama, jog koncernas „MG Baltic“ dėl savo destruktyvios veiklos pripažįstamas grėsme nacionaliniam saugumui.
2006-2017 m. rinktoje informacijoje nurodoma, kaip „MG Baltic“ atstovai, siekdami įgyti įtakos politiniuose procesuose bei valstybinėse institucijose, sukūrė savo politinę partiją, kišosi į kitų politinių partijų veiklą, veikė bent 10 iš 14 ministerijų ir dar keturiose valstybinėse institucijose.
VSD rašte parlamentarams teigiama, kad žurnalistas Tomas Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. VSD įvardija T. Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre.
Apibūdindama „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse VSD nurodo, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas D. Mockus, buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, valdybos narys R. Raulynaitis.
