Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo vedėja Vilma Bimbaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino, jog nors dulkių koncentracija ore padidėjusi, kol kas tai pavojaus žmogaus sveikatai nekelia, o ateityje dulkių koncentracija gali ir mažėti.
„Stebėjimo duomenys rodo, jog oro kokybė šiuo metu yra gera, dulkių koncentracija yra saugi žmogaus sveikatai. Kiek tų dulkių yra iš Sacharos, kol kas pasakyti sunku – jos susimaišo su vietinėmis dulkėmis. Stebime palydovinius duomenis ir matome, kad iš Sacharos, kartu su Pietų krypčių oro pernaša, dulkės atkeliauja iki mūsų. Šiandien tikimės dulkių piko, o vėliau bus švariau“, – trečiadienį kalbėjo V. Bimbaitė.
V. Bimbaitė taip pat patikino, kad šiuo metu būti lauke – saugu, dalelių koncentracija atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas normas.
„Kol kas tyrimų duomenys rodo, jog kietųjų dalelių ribinė vertė nėra viršijama, vakar taip pat nebuvo viršijama. Situacija yra saugi, lauke būti galima“, – teigė V. Bimbaitė.
Anot jos, koncentracija didžiausia yra ties intensyvaus eismo gatvėmis, tad jų reikėtų vengti. Ypač neatsakinga būtų šalia judrių gatvių bėgioti, ar užsiimti kita fiziškai intensyvia veikla.
Pasak specialistės, kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimas yra gana įprastas reiškinys sausio- balandžio mėnesiais. Paprastai medžių lapai sulaiko pakylančias dulkes, tačiau šis procesas sustoja žiemos metu. V. Bimbaitė sako, jog nors tai menkai tikėtina, dalelių koncentracija dar gali didėti.
„Dar gali būti visko – negalime pasakyti, kad esame ramūs ir daugiau to nebus. Dulkių koncentracijos padidėja, kai yra sausa ir ypač, kai sausa ilgą laiką“, – kalbėjo V. Bimbaitė.
Sacharos atnešamos kietosios dalelės – mažiau pavojingos sveikatai
Žinių radijo laidoje dalyvavusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) katedros vedėja profesorė Rūta Ustinavičienė paaiškino, kas gi yra daug diskusijų sukėlusios Sacharos kietosios dalelės. Anot pašnekovės, atneštą smėlį galima suvokti kaip stambesnes dulkes, o jos sveikatai nėra itin pavojingos.
„Tai kietosios dalelės, dulkės, tik jos skiriasi dydžiu. Tiesiog sacharos dulkės yra didelės dalelės – atneštas smėlis. Vertinant pagal pavojingumą, didžiosios dulkės yra sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose – giliai į plaučius nepatenka, gali duoti kosulį“, – paaiškino R. Ustinavičienė.
Anot LSMU profesorės, iš tiesų kur kas pavojingesnės mažesnės dulkių dalelės – jos patekti net ir į kraujotaką.
„Pavojingesnės yra tos smulkesnės dalelės, ne Sacharos, kurios keliauja gilyn į plaučius. Jeigu jos yra nano dydžio, jos keliauja į kraujotaką, kelia krešėjimą, širdies kraujagyslių ligas. Niekas net neįtaria, kad dulkės gali būti siejamos su kraujagyslių ligomis“, – perspėja R. Ustinavičienė.
„Gali patekti per akis, regėjimo nervus, smegenis, gali paskatinti demenciją, alzheimerio ligą, bent jau yra tokia hipotezė. Ar ji tikra – parodys gyvenimas“, – pridūrė profesorė.
R. Ustinavičienė perspėja, jog didelė kietųjų dalelių koncentracija gali būti ypač pavojinga alerginėmis ligomis sergantiems žmonėms – tiesa, jiems reikėtų pasisaugoti ir žydinčių žiedadulkių.
„Tikrai pavojinga tiems, kurie turi alerginę astma, bronchinius trinitus. Bet šiuo metu alergines reakcijas patiriantiems asmenims aktualesnis žiedadulkių žydėjimas“, – kalbėjo R. Ustinavičienė.
Anksčiau aplinkos ministras S. Gentvilas buvo minėjęs, jog iki 3 tūkst. gyventojų kasmet miršta dėl oro taršos sukeliamų ligų. R. Ustinavičienės teigimu, dažniausiai sunku įvertinti, ar oro tarša sukėlė ligas.
„Labai sunku įvertinti, ar žmogus gavo insultą dėl oro taršos sukeliamų ligų, ar ne“, – reziumavo profesorė.
Visą Žinių radijo laidą žiūrėkite:
