Bandymas susidraugauti
1968 metais Giorgetto Giugiaro nusprendė įkurti savo įmonę, kurios dėka dizaineris galėtų sprendimus priimti pats, o ne virš jo galvos „skraidantis“ vadovas.
Tuomet talentingas dizaineris iš Italijos automobilių industrijoje buvo gerai žinomas. Jį ypač mėgo vietiniai gamintojai, kurie buvo dėkingi už fantastiško dizaino ratuočius. Vis dėlto, Vokietijoje, šio specialisto pavardė buvo linksniuojama tik pakankamai siaurame specialistų rate.
Italijoje užaugęs dizaineris, norėdamas išplaukti į plačiuosius vandenis ir sudominti didžiuosius automobilių pramonės žaidėjus, 1970 metais jis pristatė „Porsche Tapiro“ pavadintą koncepciją.
Giorgetto Giugiaro kiekvieną kartą pradėjęs darbuotis prie naujos koncepcijos, visuomet laikydavosi labai geros taisyklės – kiekvienas projektas privalo atrodyti taip, lyg būtų paruoštas serijinei gamybai. Ar futuristiškai atrodantis „Porsche Tapiro“ tapo išimtimi? Tikrai ne.
„Porsche Tapiro“ buvo sukurtas ant „Porsche 914/6“ platformos. Tai reiškia, jog automobilis turėjo per vidurį sumontuotą šešių cilindrų benzininį variklį, galini varančiųjų ratų pavarą bei nepriklausomą pakabą – visus svarbiausius atributus, kuriais pasižymėjo ir „914“.
Kuomet „Porsche Tapiro“ debiutavo Turino automobilių parodoje, Giorgetto Giugiaro pristatydamas savo projektą teigė, jog tai nėra eilinis sportiškas kupė. Tai grynakraujis superautomobilis su 220 arklio galių išvystančiu ir net iki 7200 aps/min. sugebančiu įsisukti varikliu, priverčiančiu šią mašiną pasiekti 245 km/val. maksimalų greitį. Taip – tai nėra pačios įspūdingiausios charakteristikos. Dabar šį modelį galėtų aplenkti galingesnis dyzelis, tačiau 1970 metais šie parametrai atrodė kaip iš fantastikos srities.
Liūdnas likimas
Po pakankamai sėkmingo debiuto Turino automobilių parodoje, naujasis Giorgetto Giugiaro projektas iškeliavo į Los Andželą, kuriame vyko „Automobile and Sports Car Show“ paroda.
Prie neįprastų, europietiškų formų nepratę amerikiečiai šiam automobiliui didžiulio dėmesio nerodė. Vis dėlto, aplink jį ratus, it rykliai, suko automobilių kolekcionieriai, kurie troško savo žaisliukų gretas papildyti garsiojo dizainerio kūriniu.
1972 metais automobilis pateko į Ispanijoje gimusio verslininko rankas, kuris manė, jog italų dizainas ir vokiečių techninė dalis yra viena geriausių kombinacijų visame pasaulyje.
Kadangi automobilis buvo sukurtas taip, jog galėtų tą pačią akimirką išvažiuoti į bendro naudojimo kelius, naujasis savininkas šį privalumą išnaudodavo kiekvieną mielą dieną, iki tol, kol nepateko į avariją, kurioje „Porsche Tapiro“ užsiliepsnojo.
Giorgetto Giugiaro sužinojęs apie šį nemalonų incidentą, ne tik nuvyko aplankyti automobilio savininko, bet ir surado laiko apžiūrėti „Porsche Tapiro“ palaikus.
Italų dizaineris pamatęs automobilį, iškart suprato koks liūdnas likimas jo laukia – tamsus garažas, ilgas ir nuobodus dulkių rinkimas,o galų gale – kelionė į metalo laužą.
Giorgetto Giugiaro nusprendė nieko nelaukti. Italų dizaineris susigrąžino savo kūrinį, parsiplukdė į Italiją ir iki šiol slepia „Italdesign“ kompanijos dirbtuvėse.