Konkurencingas dalyvis
Šiuolaikinis ralio bolidas privalo turėti tam tikrus komponentus, jog galėtų patekti į greičiausiųjų gretas. Keturių varančiųjų ratų pavara – viena iš keleto sudedamųjų dalių, kuri ženkliai padidina šansus nugalėti.
Kuomet „Porsche“ nusprendė išbandyti savo jėgas Europos ralio čempionate, daugelis dalyvių naudodavo klasikinės komponuotės mašinas. Tuo metu tai buvo normali praktika, nes keturių varančiųjų ratų pavara lengvuosiuose automobiliuose atrodė kaip mokslinė fantastika.
Gamyklinė „Porsche“ komanda savo kelionę Pasaulio ralio čempionate pradėjo 1967 metais. Tuomet „Porsche 911T“ bolido vairą sukiojo tik Vicas Elfordas, kuris 1967 metų sezone neturėjo sau lygių ir tapo Europos ralio čempionu.
1968 metais gamyklinės komandos vairuotojų gretos išsiplėtė iki dviejų, o galbūt reikėtų sakyti – iki pusantro. Po dar vienos pergalės Monte Karlo ralyje, Vicas Elfordas nusprendė susikoncentruoti į žiedines lenktynes, tad visa gamyklinės komandos garbės našta buvo permesta ant Pauli Toivoneno.
Monte Karlo ralyje Pauli užėmė antrą vietą, Akropolio ralyje – trečią vietą. Tuo tarpu Vokietijos ir Rytų Vokietijos, San Remo, Ženevos ir „Danube“ raliuose Pauli neturėjo sau lygių.
Kaip garvežys įsibėgėjusi „Porsche“ komanda toliau demonstravo fantastiškus rezultatus 1969 ir 1970 metais įvykusiose varžybose.
Sėkmė nuo gamintojo nusisuko 1972 ir 1973 metais. Tuomet varžybų arenoje atsirado du itin pajėgūs konkurentai: „Alpine-Renault A110“ ir „Lancia Stratos“. Būtent jie nustūmė „Porsche“ gamyklinę komandą į šešėlį, o tai paskatino kompanijos vadovus nutraukti tolimesnės ralio programos finansavimą.
Privačių komandų indelis
Jeigu pažvelgtume į Pasaulio ralio čempionato nugalėtojus, visus juos sieja viena dalykas. Koks? Daugkartiniai čempionai atstovavo gamyklines komandas: „
Volkswagen“, „
Citroen“, „
Peugeot“, „Mitsubishi“, „Lancia“.
Privačios komandos tik išskirtiniais atvejais sugebėdavo konkuruoti su gerokai didesnį biudžetą turinčiomis gamyklinėmis komandomis. Puikus to pavyzdys – „M-Sport“, kuri tam tikru metu neturėjo gamintojo užnugario, tačiau sugebėjo neatsilikti nuo savo konkurentų.
„Porsche 911“ ralyje tapo savotišku fenomenu, kuomet patekdavo į privačių komandų rankas.
Jackas Tordoffas buvo pirmasis žmogus pasaulyje, kuris ralio varžyboms paruošė „Porsche 911 2.7 Carrera RS Sport“ ir savo jėgomis sulydavo viename Europos ralio čempionato etape.
Vėliau ralio arenoje atsirado Cathalas Curley, kuris sugebėjo iškovoti net kelias pergales ir aplenkti gamyklinių komandų atstovus. Tuomet tai buvo precendento neturintis įvykis, todėl natūralu, jog šio žmogaus pavyzdžiu pradėjo sekti ir kiti.
Didžiausias Cathalo Curley pasiekimas – 1977 metais jis laimėjo net keturias ralio varžybas su automobiliu, kuris praktiškai niekuo nesiskyrė nuo to, kurį buvo galima įsigyti „Porsche“ atstovybėje. Įspūdinga, ar ne?
Metams bėgant privačių komandų atstovai karts nuo karto primindavo, jog „Porsche“ markės automobilis gali būti konkurencingas, net ir bolidų eroje su keturių varančiųjų ratų pavara.
Moderni era
„Porsche“ šiuo metu dalyvauja tik žiedinių lenktynių čempionatuose, tačiau skirtingos „911“ modelio versijos retkarčiais tampa tarptautinių ralio varžybų dalyviais. Vėlgi – tai privačių komanda iniciatyva sukonstruotos mašinos.
Romainas Dumas yra tas žmogus, kuris yra atsakingas už „Porsche 911“ automobilių populiarinimą ralio pasaulyje.
Įvairių disciplinų laimėtojas padėjo sukurti ir tobulinti pergalingąjį „Porsche 919 Hybrid“ bolidą. Jis taip pat 2015 metais startavo Monte Karlo ralyje su „Porsche 911 GT3 Cup“ bolidu ir savo klasėje užėmė antrą vietą.
Dabar šis žmogus tobulina ralio varžyboms paruoštą „Porsche Cayman GT4“!
