„Porsche“ darbuotojai nusileidę į ne visiems prieinamų automobilių stovėjimo aikštelę, atokiausiame kampe šiandien išvystų sidabrinės spalvos „Porsche 928“ ant kurio kupros išvystumėte eilę įdomių agregatų.
Daugiau nei 30 metų, būtent šis automobilis padėjo užtikrinti, jog į serijinę gamybą pateksiantys modeliai būtų tylesni.
„Tai – tikras dinozauras“, – sakė Haraldas Mannas, vienas iš „Porsche“ inžinierių, dešimtmečius praleidęs bandydamas visus šios markės modelius.
Pagrindinė šio automobilio užduotis – atlikti variklių ir išmetimo sistemų skleidžiamo garso matavimus, jog į serijinę gamybą pateksiantys modeliai atitiktų vis griežtėjančius triukšmo teisės aktus.
„Visų pirma, bandymams reikėjo automobilio, kuris išvystytų daug galios žemesniuose darbiniuose sūkiuose. Galimų kandidatų gretas iškart paliko 924, kaip ir 944“, – pasakojo H Mannas
H. Mannas – pagal išsilavinimą – mechanikas, „Porsche“ kompanijoje dirbantis 40 metų. 30 praleistų metų „Porsche“ jis darbavosi prie bandymų stendų ir didžiąją dalį laiko skirdavo automobilių akustikai tobulinti.
Jis aiškina, kad sudedamųjų dalių garso šaltiniai, mechaninis variklio ir pavarų dėžės triukšmas, padangų riedėjimo triukšmas, oro įsiurbimo ir išmetimo sistemos triukšmas sudaro bendrą triukšmo lygį, kuris neturi viršyti tam tikros vertės.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje pravažiuojančio automobilio triukšmo vertė buvo 75 dB (A), o ateityje šis rodiklis turi sumažėti iki 68 dB (A).
„Tai didelė kliūtis, ypač sportiniams automobiliams, nes jiems reikalingos plačios padangos, pritaikytos važiuoti dideliu greičiu, tačiau jos niekada nebūna tylios“, – tęsė H. Mannas.
Tyliausias „Porsche“
Siekiant izoliuoti ir iki minimumo sumažinti variklio ir transmisijos, taip pat įsiurbimo ir išmetimo triukšmo šaltinius, 928 buvo tiesiog apvyniotas vata. Inžinieriai radiatorių sumontavo priešais buferį.
Iš pradžių, riaumojantis ventiliatorius buvo pašalintas, o oro įsiurbimo sistema buvo sutalpinta į didelę statinę arba kaip pasakytų patys „Porsche“ inžinieriai – į oro įsiurbimo duslintuvą, su geriausia įmanoma izoliacija.
Kad 8 cilindrų variklis būtų tinkamai aušinamas, ant variklio dangčio buvo sumontuoti du didžiuliai ventiliatoriai, kurie vieno mygtuko paspaudimu galėjo akimirksniu ištraukti karštą orą į išorę.
Išmetimo sistemą iš esmės sudarė prie galinio stiklo pritvirtintas didžiulis galinis duslintuvas, iš kurio du rankomis suvirinti išmetimo vamzdžiai buvo nukreipti į galą.
Griežti bandymai
H. Mannas sako, jog automobiliui pravažiuojant pro garso matavimo taškus privalo turėti variklį, kuris veiktų žemesniais sūkiais.
„Atliekant bandymą, automobilis pro garso matavimo taškus turėdavo pravažiuoti 50 km/val. greičiu. Jis tai turi padaryti pro du mikrofonus, esančius 20 metrų atstumu“, – pasakoja „Porsche“ inžinierius.
„Automobiliai, turėję penkių pavarų mechaninę pavarų dėžę, bandymus turėjo praeiti važiuodami antra ir trečia pavara. Vėliau būdavo išvedamas vidurkis.“
