Daugeliui entuziastų, „Porsche“ markės vardas asocijuojasi su žiedinėmis lenktynėmis. Bet taip ir turėtų būti. Juk „Porsche“ yra vienas tituluočiausių žiedinių lenktynių dalyvių, bet tai nėra vienintelė autosporto disciplina, kuriai „Porsche“ demonstravo simpatijas.
Viena iš jų – kilimo į kalną varžybos arba tiesiog – „Hill Climb“ pirmenybės, kurios prieš keletą dešimtmečių buvo neįtikėtinai populiarios. Šio tipo varžybos domino ne tik vietinius adrenalino fanatikus, bet ir automobilių gamintojus. Ypač tokius kaip „Porsche“, kuriems lenktynės buvo kasdieninio gyvenimo dalis.
Tai neturėtų jūsų nustebinti, bet šio tipo varžybose „Porsche“ automobiliams sekėsi gerai. Netgi puikiai. Tokie modeliai kaip „Porsche 906“ arba „Porsche 910“ iškovojo eilę nugalėtojų taurių. Jie padėjo pelnyti profesionalių lenktynininkų palankumą ir pagarbą. Iš tiesų, 1966 ir 1967 metais „Porsche“ automobiliams šioje disciplinoje nebuvo lygių, tad kai 1968 metais „Ferrari“ lyderis – Enzo Ferrari“, paskelbė norintis įžengti į šią, labai įdomią automobilių sporto discipliną, „Porsche“ vadovai sunerimo.
Sportiškų automobilių gamintojos vadovai norėdami užbėgti įvykiams už akių ir pasiruošti būsimai kovai su „Ferrari“, Ferdinandas Piechas pradėjo dėlioti pirmuosius naujo bolido štrichus.
Ferdinandas Piechas daugeliui žinomas dėl tokių automobilių kaip: „Bugatti Veyron“, „Volkswagen Phaeton“ ar netgi „Audi Quattro“, tačiau štai šis mažylis – „Porsche 909“, taip buvo Ferdinando Piecho kūdikis.
Nuo kitų, panašaus pobūdžio projektų, kurie buvo kuriami atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, šis „Porsche“ bolidas, skirtas nuginkluoti „Ferrari“, buvo neįtikėtinai lengvas. „Porsche 909“ svėrė TIK 375 kilogramus arba maždaug tiek pat kaip ir „Harley-Davidson“ motociklas, bet kaip jiems pavyko tai padaryti?
Iki šiol sklando legendos apie Ferdinando Piecho troškimą sukurti ypatingai lengvą ratuotį, imantis drastiškų priemonių. Viena iš jų – rankoje laikomas magnetas, su kuriuo Ferdinandas Piechas ieškodavo vietų, prie kurių jis prilipdavo. Atradęs tokią vietą, jis inžinieriams liepdavo surasti lengvesnę medžiagą, kurią būtų galima panaudoti.
Ir vėlgi. Kaip jiems pavyko tai padaryti? Inžinieriai projektuodami automobilio kėbulą, važiuoklę ir kitus svarbus komponentus, juos gamindavo iš aliuminio, titano ir kitų egzotiškų medžiagų.
Plunksnelės lengvumo kėbulas slėpė tikrai ne kuklų ir mažytį varikliuką. Šis „Porsche 909“ turėjo 8 cilindrų, 275 arklio galias išvystantį motorą, kuris leisdavo šiam bolidui iki 100 km/val. spurtuoti vos per 2,4 sekundės. Net ir šiandien šis senolis galėtų kaip reikiant paerzinti ūsuotąjį vairuotoją, kiurksantį už „Tesla Model S“ vairo.
„Porsche“ savo mylimai automobilių sporto disciplinai pagamino vos du „909“ egzempliorius. 1968-aisiais metais gamyklinę komandą atstovavę lenktynininkai sugebėjo du kartus užlipti ant nugalėtojų podiumo. Šie rezultatai suteikė vilties, jog „Porsche“ gali turėti ryškesnį pranašumą prieš „Ferrari“. Deja.
Kuomet „Ferrari“ atvyko į pirmąjį Europos sprinto varžybų čempionato etapą su „Ferrari 212E“, vokiečiai liko stovėti su ištįsusiais veidais. Jau pirmajame etape „Ferrari“ kūrinys pagerino trasos įveikimo rekordą ir tiesą sakant, nepaliko vilčių nei vienam konkurentui. Ir tokį aukštą tempą „Ferrari 212E“ išlaikė ištisus metus.
VIDEO
