Apie tai, ką naudinga žinoti apie vėžinius susirgimus, kada ir kaip pasitikrinti bei kokios prevencinės programos gali išgelbėti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo Nacionalinio vėžio centro Chirurgijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.
„Vėžinių susirgimų Lietuvoje daugėja. <...> Deja, palyginti su Europa, mūsų skaičiai nėra tokie geri“, – teigė A. Dulskas.
Profilaktiškai kreiptis vengia
Pasak pašnekovo, pagrindinė tokios situacijos priežastis – nenoras profilaktiškai tikrintis. Lietuviai nenoriai kreipiasi į specialistus ne tik tada, kai jaučiasi puikiai, bet net ir tada, kai jaučia įtartinus simptomus.
„Yra sunkiau priversti žmogų, ypač vyrą, kreiptis profilaktiškai pasitikrinti, negu nuvažiuoti su automobiliu ir jį patikrinti techninei apžiūrai“, – pridūrė A. Dulskas.
Esą dažnai pasitaiko net tokių atvejų, kai į konsultaciją vyras ateina kartu su žmona ir apie visus jo skundus gydytojui pasakoja būtent ji.
Tai, kad kalbėti apie virškinimo sistemos bėdas nėra malonu – akivaizdu. Dėl šios priežasties net tokie susirgimai kaip hemorojus, kurie nesupiktybėja, bet labai gadina gyvenimo kokybę, lieka negydomi.
„Kalbos apie tuštinimąsi, tiek ir apie hemorojų, nėra tos kalbos prie kavos puodelio susitikus su draugu. Dažnai niekas apie tai nekalba. Viena iš gėrybinių patologijų kalbant apie žarnyno ligas, yra hemorojus, kitos yra polipai – ataugėlės virškinamajame trakte.
Tikrai nereikia galvoti, kad visi polipai supiktybėja, tai tikrai nėra tiesa, tačiau didžioji dalis navikų yra iš polipų. Dažniausiai jie jokių simptomų nesukelia, tam ir yra patikros programos, kuriose stengiamės juos „pagauti“, – pabrėžė A. Dulskas.
Atkreipė dėmesį į simptomus
Kito būdo nustatyti, ar žmogus serga žarnyno vėžiu, be jo apžiūros ir nuodugnaus ištyrimo – nėra. O pasiryžti tyrimams esą reikėtų tuomet, kai nusiskundimai trunka ilgesnį laiką.
Jei sunkumas po valgio, maudimas po duobute, pilvo pūtimas užtrunka 3–4 savaites, ar net pradeda kristi svoris, dingti apetitas ar apsunksta rijimas, susirūpinti tikrai vertėtų.
Gydytojas papasakojo, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai į medikus kreipiasi esą vėžio diagnozę jau turintys pacientai, nes vaikai tėvams padovanojo kur nors privačioje klinikoje išsitirti visą paketą vėžio žymenų.
„Jie rodo, kad kažkuris yra padidintas, ir tada žmonės iš karto reaguoja: šeimos gydytojas duoda siuntimą į Nacionalinį vėžio centrą – yra vėžys, nes padidintas (žymuo – red. past.). Mes atliekame gastroskopiją, kompiuterinę tomografiją – jokių pakitimų nėra.
Tada kyla tiek ir daktarui klausimas, ar ko nors nepražiopsojau, tiek ir pacientui – kodėl tas rodiklis padidėjęs. Tai diagnostikai tie rodikliai nėra taikomi, didžioji dalis – specifiškesni yra prostatos specifinis antigenas, moteriški kai kurie, pavyzdžiui, kiaušidžių, bet, kalbant apie virškinamąjį traktą, neturime tokio, kuris didėtų“, – sako pašnekovas.
Nors pirminei patikrai rekomenduojama savarankiškai, vaistinėje, atlikti slapto kraujavimo ar Helicobacter pylori bakterijos testus, gavus teigiamus jų atsakymus, reikalinga papildoma fizinė žarnyno apžiūra, nes diagnozei, pavyzdžiui, kraujo rodikliai, neturės esminės reikšmės.
Visą laidą „Sveikatos DNR“ žiūrėkite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
