Valdžios pasikeitė, daugiau niekas nepasikeitė ir, matyt, dar nesikeis. Nes Lietuva, be privatizacijos šaradų, artėja ir prie rinkimų į Lietuvos Prezidentus rebuso.
Nors šis postas nesuteikia didelių galių bei galimybių vykdyti užsibrėžtus siekius - Konstitucija pernelyg suvaržo Lietuvos Prezidento galimybes, tačiau moralinė Prezidento statuso jėga yra ganėtinai didelė. Tinkamai pasinaudojęs daugumos Lietuvos piliečių tradiciniu pasitikėjimu ar latentiniu “visų tėvo” laukimu, ryžtingesnis prezidentas galėtų suteikti inerciją daugeliui stagnuojančių projektų.
Taigi būti prezidentu Lietuvoje, nereiškia būti tik Konstitucijos nubrėžtų funkcijų vykdytoju, bet ir žmonių nužymėtų lūkesčių garantu ir veiksmų, vedančių link jų, iniciatoriumi.
Šiandien Krikščionių demokratų partijos lyderis, parlamentaras Kazys Bobelis pirmą kartą tapo populiariausiu šalies politiku. Tai pakankamai garbingas chirurgas ir politikas, kurio veikla nėra nužymėta ryškiais ekscesais bei nesusipratimais.
Dešiniųjų sparne esantis Eugenijus Gentvilas taip pat šoktelėjo į reitingų lentelės viršų - iš dešimtosios atsidūrė ketvirtojoje populiariausių politikų sąrašo vietoje.
Galime manyti, kad lyderių, potencialių kandidatų į Lietuvos Prezidentus, grupėje vyksta pasikeitimai - tauta atsisuka į dešiniuosius. Tačiau neskubėkime spręsti. Iki rinkimų toli, o dažnai laimi ne tas, kuriuo daugiausiai pasitikima, o tas, kuris neturi rimtų konkurentų. Čia gi akivaizdus dešiniųjų stovyklos potencialių kandidatų konfliktas: K. Bobelis, turintis aukštą reitingą ir atvirai siekiantis prezidento posto, R. Paksas, kurio išstūmimas iš premjerų, matyt, pažadino jo ar jo aplinkos naujas ambicijas, čia ir konservatoriai, ieškantys savo gretose potencialaus laimėtojo ir, matyt, jau žino, kas jis. Na ir E. Gentvilas, kurio premjerinis startas pademonstravo asmens politinę brandą bei sugebėjimą laviruoti tarp įvairių politinių jėgų bei interesų grupių.
Deja, politikai daugiausiai remia savą arba neutralų asmenį. K. Bobelis daugeliui ambicingų asmenybių taptų priimtinesnis nei kiti vien tik dėl to, kad tai garbingo amžiaus žmogus, nesieksiantis aktyviai veikti politikoje. O ir ambicingi bei jauni politikai dešinėje tikrai neskaičiuoja savo ateities tik viena kadencija į priekį. K. Bobelis gali jiems tapti patenkinančia priedanga telkiant pajėgas bei formuojant savo pozicijas tolimesnei ateičiai.
Bet žvelgiant iš valstybės raidos perspektyvų E. Gentvilas, tapęs prezidentu, galėtų sukurti rimties ir stabilumo oazę Lietuvoje. Bet jo dar nieks, net kolegos liberalai, neklausė, ką jis pats galvoja apie tai?
