Visą vasarą, kiekvieną sekmadienį, kaip sekėsi Ugnei galės pamatyti ir TV8 žiūrovai, o naujienų portalui tv3.lt ne tik kulinariją, bet ir kultūrizmą įsimylėjusi moteris sutiko daugiau papasakoti apie savo patirtį.
Ji neslepia – nuo tos akimirkos, kai šou baigėsi, viskas, apie ką ji svajoja, tai galimybė ten grįžti. Tiesa, nepaisant didžiulės patirties, kiekvienam šou dalyviui teko susidurti ir ne su tokiais maloniais dalykais – tam kiekvieną iš jų netgi specialiai ruošė psichologai.
Ugne, jūsų sėkmės istorija ne vieną priverstų išsižioti, o patirtis laidoje „Great British Bake Off“ tikriausiai buvo neįkainojama! Kas paliko didžiausią įspūdį? Ar dalyvavimas šou buvo naudingas, įdomus?
Negaliu patikėti, kad prabėgo jau 5 metai. Taip, patirtis tikrai buvo kažkas naujo ir neįprastai faino. Aš manau, kad bet kas, gavęs sudalyvauti tokio kalibro ir populiarumo laidoje, būtų be galo laimingas. 6-tojo sezono metu virš 60 tūkst. žmonių pateikė pateikė dalyvio anketas, todėl būti išrinktai vienai iš 12 dalyvių, suteikė begalinės laimės, o tuo pačiu metu, ir jaudulio (šypsosi).
Kaip atrodo tokios laidos užkulisiai?
Na, pati palapinė ir užkulisiai buvo kur kas didesni, nei aš įsivaizdavau. Taip pat buvo be galo įdomu pamatyti, kiek iš tikrųjų žmonių sukasi už kameros – nuo prodiuserių, iki tų, kurie laiko kameras, mikrofonos, indų plovėjai bei tie, kurie superka ir sudėlioja visus gaminimui reikalingus ingredientus. Kai pagalvoji, kiek darbo kūrybinė komanda turi įdėti, kad sudėliotų 2 dienų filmavimo medžiagą į vieną valandą, kurią matome TV ekrane…
Ar dalyvaujant tokio tipo laidoje paprasta pasijausti žvaigžde?
Tiesą pasakius, nemėgstu šito termino (šypteli) Labai nejaukiai jaučiuosi ir iki šiol, jei žmonės atpažįsta ar sužino, kad dalyvavau šou, ir tai padaro dideliu įvykiu. Taip, šita galimybė pasitaiko ne visiems. Taip, prieš laidai pasirodant eteryje, žiniasklaida rašo straipsnius ir naršo po asmeninį gyvenimą, o tai tikrai gali sujaukti kasdienybę. Tad tokia gyvenimo permaina turi ir pozityvių, ir negatyvių pusių.
Jei būtų galimybė, ar norėtumėte sudalyvauti panašioje laidoje? Ar trauktų ką nors panašaus patirti darkart?
Nuo dienos, kada šitas projektas pasibaigė, sakiau – jeigu kas duotų galimybę, visada sugrįžčiau. Ne tik todėl, kad turiu daugiau patirties konditerijoje, bet daugiau dėl sukurtų prisiminimų, naujų pažinčių, jaudulio ir džiaugsmo tuo pačiu metu.
Esate užsiminusi, kad ne ką mažesnį įspūdį jums paliko ir atrankos į tokį šou – kuo jos buvo ypatingos?
Atranka buvo gana ilga ir įdomi, suskirstyta į etapus, po kurių kandidatai po truputį „atsijojami“. Pirmas etapas – vienos valandas trukmės interviu telefonu apie save, technines konditerijos žinias, gyvenimo būdą bei asmenybę.
Antras etapas susidėjo iš 2 dalių. Pirmasis buvo daugiau sugebėjimų įrodymas laidos kūrėjams. O antra dalis (jei sėkmingai pasirodei pirmoje) – pokalbis prieš kameras.
Į atrankos vietą Londone reikėjo atnešti vieną saldų, o kitą nesaldų kepinį. Didžiavausi savo saldžiu pasirodymu, kadangi jame parodžiau dalelę savęs – pristačiau lietuvišką „Medučio“ tortą. Jis buvo pagamintas iš lietuviško medaus, nukopinėto mamos bičių avilyje, lietuviškos grietinės ir kitų lietuviškų produktų. Antrasis kepinys buvo truputį kitoks – rūkytos lašišos ir ožkų pieno kišo tarta.
Sužinojusi, kad mano kepiniai paliko įspūdį laidos kūrėjams, iš kartu buvau palydėta į antrąją dalį – pokalbį prieš kameras su prodiuseriais. Tai tikriausiai buvo skirta tam, kad būtų galima pamatyti, kaip natūraliai ir jaukiai žmogus jaučiasi prieš kameras, kuomet yra kalbinamas.
Kad papuoliau į trečiąjį etapą, sužinojau tik po mėnesio, gal kiek daugiau. Prisipažinsiu – laukimas buvo sunkiausia visų etapu dalis. Galiausiai trečiasis etapas vyko kulinarijos studijoje, kartu su kitais 12 dalyvių – 2 iš jų buvo su manimi ir laidoje. Tai buvo techninės dalies atkūrimas. Turėjome pagaminti tortą iš minimalių instrukcijų, kai operatoriai ir įvairūs žmonės nuolat vaikščiojo aplink, klausinėjo įvairiausių klausimų. Tai buvo panašiausia patirtis į tą, kuri buvo šou metu, palapinėje.
Paskutinis etapas, sužinojus, kad papuolėme į TV laidą, buvo valandos pokalbis su psichologais. Kadangi dalyviai sulaukia ne tik pozityvių, bet ir neigiamų komentarų, yra svarbu, kad visi jie būtų psichologiškai stiprūs ir galėtų atsilaikyti prieš negatyvius internautų komentarus.
Viename interviu esate minėjusi, kad žurnalistai laidos metu buvo tarsi pasiutę, stengėsi apkapstyti kuo įmanoma daugiau, ir, pageidautina, ne pačių gražiausių jūsų gyvenimo akimirkų. O kaip su žiniasklaidos dėmesiu dabar? Ar tapo ramiau?
Taip, knaisiojosi tiek, kiek tik įmanoma. Bet liūdna tai, kad knaisiojasi ir ieško ne kažko gero, o to, kas būtų negatyvu, skandalinga. Dabar tapo kur kas ramiau. Vis dėlto net dabar smagu sulaukti laidos mylėtojų laiškų ar žinučių socialiniuose tinkluose su klausimais ir komentarais. Šią laidą žmonės žiūri visame pasaulyje, kaip dabar Lietuvoje, ir kaip ir visos programos, turi nuolatinius žiūrovus, kurie seka dalyvius ir po šios laidos pabaigos.
O gal vis dėlto kartais to itin didelio dėmesio pasiilgstate?
Kaip jau minėjau pradžioje, nepasižymiu gera reakcija į komentarus ar pagyras (šypteli).
Ugne, atrodo, kad apskritai sukatės tarp dviejų itin kontrastingų veiklų – esate kūno rengybos profesionalė, tačiau kartu savo virtuvėje gaminate ir pačius didžiausius kulinarinius šedevrus! Kuri sritis jus sudomino pirmiausiai?
Konditerija – mano pirmoji meilė, kuri ir atvedė mane į šį nepakartojamą gyvenimo etapą… Bet jos nebūčiau išleidusi knygos „Saldi alternatyvab), kuri fokusuojasi į sveikesnius, alternatyvius kepinius, t.y. knygoje gali rasti mažiau kaloringas alternatyvas bei skyrelį su receotaus sportą mylintiems ir kalorijas skaičiuojantiems. Taip pat, jei ne kulinarija, nebūčiau pradėjusi individualių kepimo klasių ir dalyvavimo maisto renginiuose, vedusi kepinių pamokų festivaliuose. Kažkaip vienas pomėgis papildė kitą (šypsosi).
O kūno rengyba mane labiau įtraukė po dukters gimimo, kuomet, kaip ir daugelis moterų, nusprendžiau, kad laikas susiimti ir atrasti tą viduriuką, kuris tapo gyvenimo būdu.
Ar jos viena kitą papildo?
Be abejonės. Meilė sveikesniems kepiniams, maistui bei desertams padeda atsilaikyti nuo pagundų, kuomet užsiimi šiuo be galo intensyviu sportu.
Kai kuriems būtų sunku įsivaizduoti, kaip tokius gardumynus mokantis gaminti žmogus gali kartu būti ir toks sporto entuziastas – kur slypi jūsų paslaptis?
Mano paslaptis – balansas. Niekada nebuvau šarlataniškų dietų ar kokteilių bei sulčių dietų šalininkė. Kiekvieną dieną laikausi subalansuotos mitybos, o savaitgaliais leidžiu sau pasimėgauti bet kuo. Nereikia persivalgyti. O jei save kiekvieną dieną tramdysi ir vengsi visko, kas bus padėta prieš nosį, toks metodas taip pat niekada nebus ilgalaikis.
Ar dar dalyvaujate varžybose? O gal – tai jau praėjęs etapas jūsų gyvenime?
Mano paskutinis pasiekimas buvo užimta 5 vieta prestižinėse Europos „Arnold’s Classic Europe“ varžybose. Šie metai, tikriausiai, bus praleisti „priverstinėse sporto atostogose“. Vis dėlto dar kartą gal dar norėtųsi sudalyvauti tarptautiniame šou. Žiūrėsime – gal gruodį.
Jei ne paslaptis, kaip dažnai sportuojate, kokios tai treniruotės?
Šiuo metu esančios situacijos metu, sportuoju tik namuose, su atsparos gumomis. Stengiuosi minti „Spin bike“ kasdien, bent po 30 minučių. Kardio treniruotės yra labai svarbios širdžiai.
Kaip atrodo jūsų dienos meniu? Toks spalvingas, kaip jūsų „Instagram“, ar kasdienai renkatės kur kas paprastesnį maistą?
Tiesą pasakius, kadangi nuo ryto iki vakaro dirbu ofise, mano meniu yra labai paprastas ir pasikartojantis. Natūralus jogurtas su vaisiais pusryčiams, žuvis ar vištiena su daržovėmis pietums, ir kažkas panašaus vakarienei. Savaitgaliais aš atsipalaiduoju ir įsisuku į virtuvę – dievinu kepti mielinius kepinius (šypsosi).
„Didžiosios Britanijos kepėjų kovos“ – sekmadienį 17 val. per TV8.