Žmogui, kuris neserga lėtinėmis ligomis, neturi tam tikrų rizikų ir vidutiniškai aktyviai leidžia laiką, baltymų reikia iki 1 gramo 1 kilogramui kūno masės. Tiesa, kartais pacientams su gydytojų priežiūra yra skiriama medicininė padidinto baltymo dieta, kada baltymų kiekis didinamas iki 1,5 gramo kilogramui.
Deja, žmonės labai dažnai savarankiškai nusprendžia padidinti baltymų kiekį dar labiau – iki 2 gramų.
„Tai, iš tiesų, jau yra žalojantis dietos poveikis“, – TV3 laidoje „Būk sveikas“ teigė gydytoja dietologė Rūta Petereit.
Dietos šalininkai ne tik ekstremaliai padidina baltymų kiekį, bet ir stipriai sumažina angliavandenių ir riebalų suvartojimą, o tai ir lemia greitus svorio pokyčius.
„Iš angliavandenių, kadangi jie yra ribojami, negaunama energijos ir tiesiog angliavandeniai nevirsta riebalais. O kai valgome baltymus, apkraunami yra inkstai ir dar daugiau jų skaidymui, absorbcijai suvartojama energijos.
Žmonės, kurie nori greito rezultato ir be jokių ligų, dažniausiai nesikreipia į gydytoją dietologą ir savo valia nusprendžia mažinti (svorį – aut. pas). Tada jau nesvarbu, kokios pasekmės bus ir kiek jos kainuos. Ir tada žiniasklaidoje pasirodo stulbinami atvejai, kada per 2 savaites numetami 8 ar 10 kilogramų. Taip, tai smagu, bet kokia to pasekmė ir ar mes tą svorį išlaikysime?“, – sakė R. Petereit.
Padidinus baltymų kiekį pirmiausia sumažėja ne riebalinis audinys, o krenta liesoji kūno masė. Taip pat ši dieta gali sutrikdyti ir hormonų veiklą. Tokie kardinalūs pokyčiai ir jų taikymas gali iššaukti ne vieną sveikatos sutrikimą.
„Padidinto baltymo – apie 20 proc. visos energijos galima laikytis ir visą gyvenimą, tačiau tokių ekstremalių, kad vien tik baltymai ir jokių angliavandenių, tai tikrai nerekomenduoju.
Moterims gali užkietėti viduriai. Dažniau jos atvyksta pas gydytoją dietologą, kadangi anamnezėje laikėsi jau ne vienerius metus ir be vaistų pagalbos išsituštinti negali. Taip pat yra apkraunami inkstai ir kepenų fermentai“, – sakė dietologė.
R. Petereit praktikoje taip pat yra pavyzdžių, kai vaikinams dėl tokios dietos sutriko ir lytinių organų veikla.
„Vaikinai, kurie 5-6 metus laikėsi tokios monotoniškos baltyminės dietos, per dieną suvartodavo apie 180 gramų baltymų, jiems gydytojų endokrinologų buvo diagnozuota impotencija ir sutrikęs lytinio hormono kiekis.
Yra pavienių atvejų vaikinų tarpe, kur netgi atsisakė inkstai, įvyko transplantacijos. Per didelis baltymų kiekis nėra vienintelė priežastis, bet žiūrint į jų jaunystę, kada nuo 16 metų pradeda intensyviai sportuoti ir pakeičia savo gyvenimo būdą, pasekmės po 5-6 metų ir yra“, – pasakojo gydytoja dietologė.
Populiari ir medicininė padidinto baltymo dieta nėra tas pats. Su medikų priežiūra baltymų kiekis mityboje gali būti šiek tiek didinamas, tačiau savarankiškai to daryti nereikėtų.
Daugiau gydytojos dietologės įžvalgų apie baltymų dietą ieškokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Būk sveikas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
