Metalinius daiktus jis laikydavo rankoje, kurią nuleisdavo ir laikydavo šalia kėdės. Ant grindų buvo padėta metalinė lėkštė. Jam užmigus daiktas iškrisdavo iš rankos, atsitrenkdavo į lėkštę ir garsas jį pažadindavo.
Kaip ir amerikiečių išradėjas Thomas Edisonas, naudojęs tą pačią techniką, S. Dalí tikėjo, kad toks miegas suteikia jam kūrybinį postūmį (o ne tik išgąstį, po kurio jautiesi sumišęs) ir jis pradės dirbti iškart po to, kai šaukštas atsitrenks į lėkštę. S. Dalí buvo neabejotinai kūrybingas, tačiau mokslininkai neseniai ištyrė, ar ši technika būtų naudinga paprastiems mirtingiesiems.
Stebėtinai, ji tikrai naudinga.
Paskelbusi savo darbą „Science Advances“, komanda dalyviams pateikė matematikos uždavinius, kurių kiekvienas turėjo paslėptą taisyklę, kuri leistų išspręsti problemą „beveik akimirksniu“, jei jie ją pastebėtų.
Pabandę išspręsti problemą, dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: žmonės, kurie išliko budrūs, žmonės, kuriems buvo leista ilgiau nei 30 sekundžių nugrimzti į negilią, žinomą kaip NREM (non-REM) arba N1 miego fazę, ir tie, kuriems buvo leista bent 30 sekundžių pasinerti į NREM miego fazę.
Tada jiems dar kartą buvo pateiktos matematinės problemos, siekiant išsiaiškinti, ar jie gali nustatyti paslėptą taisyklę.
Tyrėjai išsiaiškino, kad dalyviai, praleidę bent 15 sekundžių N1 miego fazėje, patrigubino savo galimybes rasti paslėptą taisyklę, kas reiškia didesnį kūrybinį mąstymą, nei tie, kurie per pertrauką nemiegojo. 83 procentai žmonių, kurie pasinėrė į N1 miego fazę, galėjo pastebėti taisyklę. Tik 30 procentų budriais išlikusių žmonių identifikavo taisyklę.
„Čia parodome, kad smegenų veikla, būdinga snūduriavimo stadijai tarp miego ir pabudimo (negreita akių judesių miego stadija 1 arba N1), įžiebia kūrybines kibirkštis“, – rašo autoriai ir priduria, kad „mes tikime, jog N1 yra idealus kokteilis kūrybiškumui“.
Tačiau jei dalyviai pasiekdavo gilesnio miego stadiją, žinomą kaip N2, stebimą atliekant eksperimentą elektroencefalograma (EEG), poveikis išnykdavo.
„Šie rezultatai rodo, kad inkubacinis laikotarpis, apimantis trumpą N1 fazės laikotarpį, turi didelį poveikį įžvalgai, tačiau šis teigiamas poveikis išnyksta, jei dalyviai pasiekia gilesnę miego būseną“, – paaiškino tyrėjai.
Komanda teigia, kad S. Dali ir T. Edisono miego technika gali būti lengvai naudojama: „Kadangi tam nereikia jokios medžiagos, išskyrus namų buityje esantį daiktą, T. Edisono techniką gali pritaikyti kiekvienas, norintis pasikviesti kūrybinę mūzą į savo namuse ar darbo vietą.“
Kalbant apie tai, kodėl toks poveikis gali atsirasti, reikia daugiau tyrimų, nors komanda jau turi idėjų.
„N1 miego fazę lydi nevalingi, spontaniški, į sapną panašūs išgyvenimai, kurie kūrybiškai apima naujausius gyvenimo išgyvenimus, susiejant juos su prisiminimais, – rašo jie. – Tokios hipnagoginės patirtys gali būti laikomos paūmėjusiomis spontaniškomis mintimis (pvz., minčių klajonėmis) ir panašiai skatina naujų idėjų generavimą.“
Taigi, jei galite įveikti nusivylimą dėl neįtikėtinai staigios miego pabaigos, tai gali būti puikus būdas paskatinti jūsų kūrybiškumą. Tik nesakykite savo viršininkui, kad dėl kūrybiškumo esate skolingi snūduriavimui.
