Savo radikaliame 200 puslapių manifeste, kreipdamasis į kiekvieną mūsų planetos gyventoją, 1,2 mlrd. tikinčiųjų turinčios pasaulio katalikų bendruomenės vadovas kaltino žmonių godumą ir pragaištingą prisirišimą prie naujųjų technologijų bei pažangos, dėl kurios „mūsų sesė motina Žemė“ yra atsidūrusi kritinėje padėtyje.
„Ši sesuo protestuoja dėl blogio, kurį jai sukeliame, neatsakingai panaudodami ir piktnaudžiaudami gerybėmis, kurias Dievas jai suteikė“, – pontifikas rašo nekantriai lauktos enciklikos „Laudato Si“ apie pasaulio ekologines problemas pirmosiose pastraipose.
Žaliųjų aktyvistai giria charizmatiško argentiniečio popiežiaus platų manifestą, galintį atlikti lemiamą vaidmenį debatuose dėl pasaulio klimato šiltėjimo priežasčių ir veiksmų, kurie galėtų šį procesą sustabdyti arba sulėtinti.
Jie tikisi, kad naujoji enciklika reikšmingai padidins spaudimą susitarti dėl didelio masto priemonių, kai ateinantį gruodį daugiau negu 200 šalių delegacijos susirinks Paryžiuje į konferenciją, kurioje tikimasi sudaryti pasaulinę sutartį, įpareigojančią mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Vis dėlto dar prieš oficialiai paskelbiant šį dokumentą klimato kaitos skeptikai atmetė joje pateikiamus argumentus, kad šis procesas yra daugiausiai nulemtas žmogaus veiklos ir kad iškastinio kuro vartojimas turi būti laipsniškai mažinamas.
„Ekonomikos politiką perimu ne iš savo vyskupų, kardinolo arba popiežiaus“, – JAV prezidento posto siekiantis respublikonas Jebas Bushas (Džebas Bušas) pareiškė enciklikos paskelbimo išvakarėse, perteikdamas Jungtinėse Valstijos gyvuojantį platų priešinimąsi sutarčiai, įpareigojančiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus.
Enciklikoje atsižvelgiama į skeptikų pateikiamus argumentus ir pripažįstama, kad vulkaninė veikla, Žemės judėjimo pokyčiai ir Saulės aktyvumo ciklai taip pat yra veiksniai, lemiantys klimato pokyčius.
Tačiau joje pabrėžiama, kad „pasaulinį atšilimą pastaraisiais dešimtmečiais labiausiai lėmė šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmestų (į atmosferą) daugiausiai dėl žmogaus veiklos, didelė koncentracija“.
Ši pozicija nepalieka abejonių, kad Pranciškus yra įsitikinęs, jog pasaulis sparčiai ritasi katastrofos link.
„Jeigu dabartinės tendencijos išliks, šiame šimtmetyje galime tapti nepaprastų klimato pokyčių ir precedento neturinčio ekosistemų nuniokojimo liudininkais – ir tai sukels rimtų padarinių mums visiems“, – rašo pontifikas.
Konfliktas ir karas
Viena tų pasekmių, pasak pontifiko, bus vandens lygio kilimas, dėl kurio tiesioginė grėsmė iškils ketvirtadaliui planetos žmonių, gyvenančių pakrantėse ar netoli jų, ir tai skaudžiausiai pajus besivystančios šalys.
Atkreipdamas dėmesį į įspėjimus, kad artimiausiais dešimtmečiais žmonija gali susidurti su didžiuliu geriamojo vandens stygiumi, Pranciškus rašo, kad „vanduo, kontroliuojamas stambaus tarptautinio verslo, šiame amžiuje gali tapti pagrindine konflikto priežastimi“.
Jis priduria: „Galima iš anksto numatyti, kad kai tam tikri ištekliai bus išeikvoti, bus parengta scena naujiems karams“.
Viena besikartojančių temų enciklikoje yra turtingųjų valstybių pareiga prisiimti atsakomybę už tai, kad sukėlė klimato kaitą, ir „padėti sumokėti šią skolą“ mažinant anglies dvideginio išmetalus bei padedant besivystančioms šalims pereiti prie tvarių energijos gamybos formų.
„Skurstančiųjų pietuose žemės yra turtingos ir daugiausia neužterštos, tačiau jų galimybę naudotis gyvybinius poreikius tenkinančiomis prekėmis ir ištekliais varžo prekybos santykių ir nuosavybės sistema, kuri yra struktūriškai iškreipta“, - rašo Pranciškus.
Pontifikas pabrėžia, kad pasaulis turi liautis deginęs iškastinį kurą.
„Mes žinome, kad technologijos, kai naudojamas itin taršus iškastinis kuras, ypač anglis, o ir nafta bei mažesniu mastu dujos, neatidėliojant turi būti palaipsniui išstumtos“, - rašo Pranciškus.
Besivystančioms šalims reikės finansinės pagalbos šiam tikslui, „tačiau kad tai padarytų, joms reikės pagalbos iš šalių, kurios išgyveno spartų augimą tebevykstančios planetos taršos sąskaita“.
Toks paktas, pasak pontifiko, turi būti įtrauktas į privalomas sutartis.
„Skubiai reikia vykdytinų susitarimų, nes vietos valdžia ne visuomet gali efektyviai įsikišti“, - rašo Pranciškus, pasisakantis už „saikingumo“ revoliuciją, kuri suteiktų atsvarą „abejingumo globalizacijai“.
Popiežiaus dokumente dar vienu itin neigiamu veiksniu įvardijamos technologijos ir jų apologetai, kurie nepaiso atsakomybės ir etikos, aukščiau visko keldami vartojimą ir pelną.
2013 metų Jungtinių Tautų ataskaitoje daroma išvada, kad pasaulio klimato šiltėjimą skatina žmogaus veikla, o tikimybė, kad ši prielaida teisinga – 95 procentai.
Tačiau atvirai kalbėti nevengiantis lotynų amerikietis dvasininkas gali iš naujo atkreipti milijonų žmonių dėmesį į šią problemą, tokiu būdu didindamas spaudimą beveik 200 šalių vyriausybėms, kurioms bus atstovaujama Paryžiuje gruodį vyksiančioje klimato konferencijoje.
Socialiai radikalus popiežius
„Ši enciklika padarys didelį poveikį“, – prognozuoja JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) vadovė Christiana Figueres (Kristiana Figeres).
„Popiežius Pranciškus asmeniškai angažuojasi į šį klausimą labiau negu bet kuris ankstesnis popiežius; jis labai iškalbus ir aistringas, (pasisakydamas) šia tema, o ši enciklika visa tai perteiks“, – aiškino ji.
Naujasis manifestas taip pat tikriausiai įtvirtins Pranciškaus puoselėjamą socialiai radikalaus popiežiaus įvaizdį, bet jo turinys nebus staigmena.
Pontifikas savo požiūrį šią tema išsakė jau praeitą mėnesį, kai perspėjo „pasaulio galinguosius“, kad jie turės atsakyti prieš Dievą, jeigu aplinkai daroma žala žlugdys pastangas įveikti badą pasaulyje.
Jis griežtai neigė kaltinimus, kad yra „popiežius marksistas“, antradienį sakydamas, kad žmogaus pastangos atkreipti dėmesį į skurdo problemą toli gražu nepaverčia jo komunistu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
