Susitikime su jaunimu pontifikas pareiškė besiviliantis, kad jaunosios kartos sieks gelbėti planetą ir stengsis užtikrinti, kad pasaulio ekonomikoje būtų skiriama daugiau dėmesio skurdžiai gyvenantiems žmonėms.
Asyžiuje Pranciškus susitiko su maždaug 1 tūkst. jaunųjų ekonomistų, verslininkų ir ekonomikos studentų, dalyvavusių nuo ketvirtadienio vykusiame susitikime „Pranciškaus ekonomika“.
Popiežius pažymėjo, jog reikalinga pasaulio ekonomika, kuri reikštų „naują aplinkos ir Žemės viziją“.
„Yra daug žmonių, įmonių ir institucijų, kurios siekia ekologiškumo. Mums reikia toliau eiti šiuo keliu ir daryti dar daugiau“, – pareiškė Pranciškus.
Pontifikas taip pat sakė, jog būtina skubiai svarstyti vystymosi modelius.
„Atėjo laikas drąsiai elgtis atsisakant iškastinio kuro, kad būtų galima sparčiau plėtoti energijos išteklius, nedarančius jokio poveikio aplinkai ar darančius teigiamą poveikį“, – pažymėjo jis.
„Mūsų karta jums paliko turtingą paveldą, bet mes nežinojome, kaip apsaugoti planetą ir mes neužtikriname taikos“, – pareiškė jis jaunuoliams.
Susitikimo pabaigoje buvo paskelbtas „Pranciškaus ekonomikos paktas“, kurį pasirašė popiežius Pranciškus ir visi Asyžiuje vykusio renginio dalyviai.
„Mes, jaunieji ekonomistai, verslininkai ir pokyčių kūrėjai, atvykę į Asyžių iš visų pasaulio kraštų, suvokdami, kokia atsakomybė tenka mūsų kartai, šiandien kiekvienas atskirai ir visi kartu įsipareigojame savo gyvenimą skirti tam, kad šiandienos ir rytojaus ekonomika taptų ekonomika pagal Evangelijos dvasią“, – sakoma popiežiaus ir jaunuolių pasirašytame pareiškime, kurį cituoja Vatikano spaudos tarnyba.
Pranešime nurodoma, kad jaunimas įsipareigoja kurti taikos, o ne karo ekonomiką; ekonomiką, kuri atmeta ginklų, ypač masinio naikinimo ginklų, kūrimą ir platinimą; ekonomiką, kuri rūpinasi kūrinija ir jos neišnaudoja; ekonomiką, kuri tarnauja žmogui, šeimai ir gyvybei, gerbia kiekvieną moterį, vyrą ir vaiką, pagyvenusius žmones, ypač tuos, kurie yra silpniausi ir pažeidžiamiausi; ekonomiką, kuri rūpinasi žmogumi, nepalieka nė vieno nuošalyje, ekonomiką, kuri visiems užtikriną galimybę dirbi; ekonomiką, kurioje finansai tarnauja bendrai pažangai; ekonomiką, kurioje vertinamos ir saugomos tautų kultūros ir tradicijos, visos gyvosios būtybės ir gamtiniai ištekliai; ekonomiką, kuri kovoja su visų formų skurdu, mažina nelygybę, ekonomiką, kuri vadovaujasi etika ir yra atvira transcendencijai, kuria gerovę visiems, teikia džiaugsmą.
„Mes tikime tokia ekonomika, – parašė Asyžiaus pakto signatarai, – ji nėra utopija, nes mes ją jau kuriame.“
