„Pasaulis kariauja, pasaulis kenčia“, – sakė pontifikas prieš susitikimą, kuriame turėjo būti kalbama apie augantį religinį fanatizmą, Sirijoje atsinaujinus kovos veiksmams ir Jungtinėms Valstijoms tiriant išpuolį, su kuriuo gali būti susijusi džihadistų grupė „Islamo valstybė“ (IS).
„Karo Dievo nėra“, – kalbėjo jis, ragindamas „visus geros valios vyrus ir moteris, bet kokios religijos, melstis už taiką“.
Ekumeninė pasaulinė maldos diena, kurią prieš 30 metų įsteigė popiežius Jonas Paulius II, kasmet yra minima centrinėje Italijos dalyje esančiame Asyžiuje, siekiant kovoti su žmonių persekiojimu dėl religijos ir religija dangstomu ekstremizmu.
Popiežius Pranciškus suskubo priminti Vakarams, kad nors jie išgyveno virtinę mirtinų džihadistų išpuolių, pasaulyje yra vietų, kuriose miestai yra sulyginami su žeme, kankinami belaisviai, ištisos šeimos miršta iš bado.
„Mums turėtų būti gėda“
„Mus gąsdina... kai kurie teroristiniai veiksmai“, bet „tai yra niekas, lyginant su tuo, kas vyksta tose šalyse, tose žemėse, kuriose dieną ir naktį krenta bombos“, – sakė jis per rytines mišias Vatikane.
„Šiandien besimeldžiant mums turėtų būti gėda, gėda, kad žmonės, mūsų broliai ir seserys, gali daryti tokius dalykus“, – kalbėjo jis.
79 metų pontifikas sraigtasparniu atvyko į Asyžių, kuriame turėjo pietauti su dešimčia karo pabėgėlių, o vėliau dalyvauti susitikime su tikėjimo vadovais, tarp kurių yra ir Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby ir Konstantinopolio ortodoksų patriarchas Baltramiejus I.
Kaip pranešė Vatikanas, Pranciškus taip pat turėtų atskirai susitikti su musulmonų ir žydų atstovais, taip pat su Japonijos budistų vadovu Koei Morikawa (Koeju Morikava).
Siras Mohanadas Zanboua, kuris kartu su savo žmona Nour ir dukra Maria turėjo pietauti su Pranciškumi, sakė, kad iš savo šalies pabėgo 2014 metų pabaigoje „po trejų metų karo ir teroro“.
„Taika ir susitaikymas“
16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku religijų vadovai išsiskirstys atskirai pasimelsti jiems įprastu būdu, o po maldos susirinks į bendrą ceremoniją, kurioje kiekvienas jų ir vienas iš karo aukų perskaitys po taikos žinutę.
Maždaug 500 skirtingų religinių tradicijų atstovų kartu su pasauliečiais nuo šeštadienio dalyvauja mieste vykstančiose diskusijose prie apvalaus stalo, aptardami tokias temas kaip religinis smurtas, klimato kaita ir migrantų krizė.
Šis popiežiaus Pranciškaus apsilankymas yra antras per keletą mėnesių šiame vaizdingame mieste, kuriame gimė ir Dievą atrado Šv.Pranciškus Azyžietis, išsižadėjęs turtų ir tapęs taikos pasiuntiniu.
Pasaulio 1,2 mlrd. katalikų vadovas, pasirinkęs Pranciškaus vardą pagerbdamas šį garsų krikščionių vienuolį ir jo pasišventimą taikai ir atlaidumui, atkakliai tvirtina, kad smurtas religijos vardu neturi nieko bendra su Dievu.
Rugpjūčio mėnesį lankydamasis Lenkijoje Pranciškus sakė, kad „pasaulis dalyvauja kare“, kurio motyvas yra „interesai, pinigai, ištekliai, bet ne religija“.
„Visos religijos nori taikos, bet karo nori kiti“, – sakė jis, perspėdamas netapatinti islamo su terorizmu ir pridurdamas, kad ir tarp katalikų pasitaiko fundamentalistų.