Kalėdų išvakarėse pontifikas iškilmingas mišias laikė šv. Petro bazilikoje. Tikintiesiems jis papasakojo „paprastą istoriją“, kaip Jėzaus gimimas ėdžiose „amžinai pakeitė mūsų istoriją. Tą naktį viskas tapo vilties šaltiniu“.
Pranciškus palygino Marijos ir Juozapo atvykimą į žemę, „kur jiems nebuvo vietos“, su dabartiniais laikais.
„Juozapo ir Marijos pėdsakuose paslėpta labai daug kitų pėdsakų, – sakė jis per pamokslą. – Matome ištisų šeimų, priverstų išsikelti mūsų dienomis, pėdsakus. Matome milijonų asmenų, nepasirinkusių išvykti, bet išvarytų iš savo žemių, paliekančių savo artimuosius, pėdsakus.“
„Daugeliu atvejų šis išvykimas kupinas vilties, vilties dėl ateities; tačiau daugeliui šis išvykimas teturi vieną pavadinimą: išlikimas“, – pareiškė popiežius.
Užsimindamas apie Judėjų karalių, Naujajame Testamente pavaizduotą kaip tironą, Pranciškus sakė, kad kai kurie migrantai „kenčia nuo šiandieninių Erodų, kurie, norėdami nustatyti savo valdžią ir padidinti savo turtus, nemato jokių problemų, kad liejamas nekaltųjų kraujas“.
Pranciškus taip pat išreiškė susirūpinimą ekonominiais migrantais, karo pabėgėliais ir kitais žmonėmis, atsidūrusiais visuomenės paraštėse. Jis sakė, kad Dievas yra įsikūnijęs „nelaukiamame atvykėlyje, kuris, dažnai neatpažįstamas, keliauja per mūsų miestus ir rajonus, keliauja mūsų autobusais ir beldžiasi į mūsų duris“.
Pasak jo, toks Dievo suvokimas turėtų išsivystyti į „naujas santykių formas, kuriose niekas neturėtų pajusti, kad jiems nėra vietos šioje Žemėje“.
„Kalėdos yra metas paversti baimės jėgą į labdaros jėgą“, – pridūrė pontifikas.
