Popiežiaus Pranciškaus vizito Baltijos šalyse trečia diena prasideda nusileidimu Latvijos sostinės oro uoste. Išlipus iš lėktuvo – nedidelis nusileidimas laipteliais, kur ant raudono kilimo pontifiką pasitinka šalies prezidentas Raimondas Vėjuonis su žmona Iveta. Čia tęsiasi Pranciškaus kelionė po Baltijos seses.
O Lietuvoje išvykus popiežiui, štai, kaip matome, jau surenkamos apsauginės tvoros. Ir vis kartais praplyšta dangus – šiek tiek palyja. Beje, popiežiaus vizito metu savaitgalį, taip pat žadėtas darganotas, gana bjaurus oras, bet lietaus buvo išvengta. Galima sakyti, kad Šventąjį Tėvą lydėjo giedras dangus, kartais net ir saulė.
Prie Aušros vartų, kur šeštadienį buvo sausakimša, šiandien palyginti tuštoka, diena nesiskiria nuo kitų. Ir pasirodo, savaitgalį, kai šalies turizmo verslas atrodytų dėl Popiežiaus vizito galėjo pasidaryti gražaus pinigėlio – kažkokio ypatingo stebuklo neįvyko, labiau pasisekė tik sostinės senamiesčiui.
„Tie, kur buvo pačiame senamiestyje, ir ypatingai, kur žurnalistai gyveno, delegacijos, tai be abejo, tie buvo užpildyti, o trupučiuką paėjus į šonus, tai kaip visi deklaruoja – buvo kaip visada. Bandėm pabendrauti ir su dviejų žvaigždučių viešbučiais, su tokiais, kur jau galėtų gyventi, tai tikrai sakė buvo kaip eilinį savaitgalį“ – sako Viešbučių ir restoranų asoc. vadovė Evalda Šiškauskienė.
Verslininkai tikisi, kad Pranciškaus vizitas labiau suveiks kaip reklama Lietuvai ir atvykėlių srautus tai padidins ateityje.
Bet vizitu tikrai džiaugiasi mūsų gatves metu akylai saugoję įvairių tarnybų pareigūnai. Jų buvo apie 1000. Įvykių nebūta. Viešosios tvarkos sergėtojai sako, kad net policininkai galėjo pasidžiaugti Šventojo Tėvo vizitu.
„Matėme ir tikrai pareigūnai per pertraukas, arba pasibaigus tarnybai ir prieš tarnybą, ir patys fotografavosi, grupinių nuotraukų tikrai buvo. Ir jautėsi, kad ir pareigūnams tai yra ne vien darbas, tai ir įvykis, ir šventė, kur jie turbūt prisimins lygiai taip pat visą gyvenimą. Galbūt kai kurie popiežių pamatė arčiau net negu visi kiti, nes jis pravažiavo prie pat jų, arba jiems teko ten dirbti. Tai tas įvykis įvyko ne kaip žmogui iš gatvės, ne kaip maldininkui ar piligrimui, bet kaip dirbančiam pareigūnui“, – sako Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis.
Žinoma, gražių emocijų ir progų susimąstyti popiežius padovanojo tūkstančiams lietuvių.
Vienos gražiausių ir jautriausių akimirkų – sunkių ligonių palaiminimas prie Mykolo Sapočkos hospiso. Ir pontifiko žmoniškas bendravimas su vaikais. Pavyzdžiui, nerimaujančiam mažyliui į burną įdėtas čiulptukas.
O popiežiaus tylios maldos prie paminklų sovietinės okupacijos ir holokausto aukoms buvo lyg kelrodis mūsų tikintiesiems.
„Labai įstrigo jo toks radikalus antiretoriškumas. Niekur nebuvo mostų, nebuvo pakelto balso – klausykit į žodžius. Ir susikaupimas prie mūsų okupacijų aukų paminklo, tikrai buvo vienas tokių giliausių susikaupimo. Ta jo paskutinė malda. Visi girdėjo, kad žmogus tikrai labai nuoširdžiai meldėsi“, – teigia bažnyčios istorikas prof. Paulius Subačius. Jo nuomone tai buvo išskirtinė patirtis visiems.
„Iš tikrųjų popiežius labia įsakmiai net, jei galima taip būtų pasakyti, daug kartų pakartodamas pasakė – šitas kraštas, šita pasaulio vieta yra išgyvenusi du labai baisius režimus. Dvi tas isotorines situacijas, kai galia buvo nukreipta prieš žmogų, Tai komunistinį režimą ir nacių režimą. Ir pastebėjus šiandien mažiausias užuomazgas tokios antižmogiškos galios reikia nenusiraminti, reikia užkardyti“, – sako P. Subačius.
Beje šiandien popiežius nors ir vieši Latvijoje – nakvoti grįš į Lietuvą, mat ganytojas viešbučiuose nenakvoja, jį gali priimti tik Lietuvoje esanti Apaštališkoji nunciatūra.
