Įterpsiu ilgoką rašinį mistine tema. Skelbiu jį gegužės 13-ją. Tai diena, kai 1917-aisiais Fatimoje trims vaikams apsireiškė Ponia su baltais rūbais. Lankiausi tose vietose prieš kelias savaites.
Nedėstysiu čia Fatimos apreiškimų istorijos. Kažkur skaičiau, kad ten vaidenosi nuo seno, tačiau tai nekeičia mano požiūrio į Fatimos reiškinį, kuriuo labiau tikiu negu netikiu. Tik vargu, ar mano parmazoniška interpretacija priimtina katalikams. Beje, Fatima – arabiškas vardas, taip vadinosi pranašo Mohamedo duktė (ramybė jų palaikams).
Maždaug prieš dešimtmetį buvo leidžiamas žurnalas „Laiko balsas“, redaguojamas Vytauto Tavoro. Iš „konspirologų“ ten spausdinosi Vilius Bražėnas, Robertas Grinpis ir aš.
Berods 1999-aisiais „Laiko balse“ paskelbiau straipsnį „Žolinė ir pasauliniai karai“. Čia pateikiu jo ištrauką (apie 8000 ženklų).
Įvadinė pastaba. Tekste minimas jogas Šri Aurobindas neneigė, kad Antrajame pasauliniame kare jis dalyvavo telepatiškai.
---
Popiežiaus divizijos
Jei Stalinui kas nors būtų pasakęs, kokiu būdu Šri Aurobindas dalyvauja kare, Stalinas gal būtų pajuokavęs, kaip juokavo dėl popiežiaus: "Kiek divizijų turi popiežius?" Okultizmo adeptas Hitleris tikriausiai nebūtų toks atsainus.
Ne visi šio pasaulio galingieji mano, kad žmogaus okultinių galių panaudojimas politikoje yra nesąmonė. Kai kas norėtų sukurti žmonių pajėgas ar ginklą, leidžiantį kovoti kaip Aurobindas ir jo sekėjai.
Vilniuje ir dabar galima nusipirkti Dimitrijaus Vereščiagino knygų, kuriose aprašomi psichinio puolimo ir kovos būdai. D.Vereščiagino veikalai neišsiskiria iš kitų panašių kūrinių: tai patarimai, kaip apsiginti nuo telepatinės atakos, atsikirsti, primesti valią kitiems, įgauti jėgų, kovoti su ligomis ir pan. Ypatingas dalykas yra tai, kad savo sistemą jis su kolegomis pradėjo kurti sovietų kompartijos užsakymu.
D.Vereščaginas teigia, kad sovietmečiu dirbo prie psichotroninio ginklo projekto SS 0709 "Družba" ir 1982 m. gavo kitą užduotį. Pasak jo, naujasis projektas vadinosi "Пастырь" (“Ganytojas”) ir buvo kompartijos CK užsakytas: "Sovietų liaudies patriotizmo smukimo sąlygomis aukštoji partinė vadovybė susirūpino, kaip iškelti savo lyderį. Tai būtų galėję pataisyti situaciją – šalį gal būtų suvienijęs toks žmogus kaip Stalinas, Leninas ar Hitleris, kurie paveikdavo mases ne savo posto autoritetu, bet asmenine charizma. Aišku, jeigu jam padėtų tokie pat stiprūs funkcionieriai, kurie prasiskverbtų į pačias žmonių sielų gelmes taip, kad jų įsakymams būtų neįmanoma nepaklusti. Taip, tai galėjo pataisyti padėtį šalyje ir atkurti pašlijusį partijos autoritetą. Mūsų uždavinys buvo sukurti būdų sistemą, kuri leistų vienam žmogui valdyti daugelį – bet taip, kad šie nieko nesuprastų".
Galėtume paklausti, ar toks tikslas įgyvendinamas. Kaip tai pakomentuotų Šri Aurobindas? Verta priminti jo atsakymą į 1937 m. sausio 25 d. užduotą klausimą.
Klausimas: "Kažkoks Y-kas pasakė X-ui, kad Šri Aurobindas per Leniną įvykdė Rusijos revoliuciją. X-as atsakė Y-ui, kad žmonės čia labai patiklūs ir tiki tokiais dalykais. Y-as pareiškė: jeigu įmanoma jogos galiomis gydyti pavojingas ligas, kodėl nebūtų galima paveikti kito žmogaus sąmonės ir įlieti į jį didžiulės vitalinės jėgos, kuri duotų tokių pasekmių kaip Rusijos revoliucija?"
Aurobindas: "X-ui išsakytas samprotavimas nėra visiškai teisingas. Dalykai perkelti į lygmenį, kuris suvoktas pernelyg fiziškai. Dvasinis ir okultinis veikimas perduoda jėgas, tokiu būdu galima prižiūrėti pasaulinio įvykio vykdytojus, tačiau čia buvo samprotauta taip, tarsi tikrieji veikėjai būtų labai automatiški, bet jie tokie nėra".
Gal šventikai, žyniai jau senų seniausiai sukūrė poveikio sistemų, panašių į tą, kurią sovietų komunistai pavadino gražiu "Ganytojo" vardu? Juk meldžiamasi ir už ginklo pergalę, ir už valdovų sveikatą, ir už tai, kad dievai nubaustų priešą. Štai žodis "kamikadzė" tapo bendrinis, o pažodžiui tai reiškia "dieviškąjį vėją". Taip buvo pramintas metų laikui visiškai nebūdingas taifūnas, kuris XIII a. prie Japonijos krantų paskandino mongolų laivyną po to, kai visa Japonija 10 dienų nieko nedarė, tik meldėsi, kad aukščiausiosios jėgos išblaškytų užpuolikus. Antrojo pasaulinio karo japonų lakūnai savižudžiai vylėsi, kad jų smūgiai bus kaip tas "dieviškasis vėjas".
Į Fatimos paslaptis rimtai žiūrintis katalikas turėtų pripažinti, kad XX a. popiežiai turėjo galimybę įpūsti savąjį "dieviškąjį vėją". Čia verta prisiminti vieną epizodą, susijusį su Fatimos apreiškimais.
Daug kalbama apie Švč. Mergelės pasirodymus trims vaikams 1917 m. Fatimoje, mažiau žinoma, kad daugiausiai regėjusioji ir girdėjusioji Liucija ir po to turėjo apreiškimų. Jau būdama vienuole per vieno pasirodymo Fatimoje metines 1929 birželio 13 d. Liucija išgirdo Dievo Motinos kreipimąsi: "Atėjo metas, kai Dievas prašo, kad Šventasis Tėvas paaukotų Rusiją mano Skaisčiausiajai Širdžiai kartu su visais pasaulio vyskupais. Jis pažada išgelbėti ją tokiu būdu". Tais pačiais metais per savo nuodėmklausį ji perdavė laišką Pijui XI. "Jei neklystu, gerasis Viešpats žada padaryti galą persekiojimams Rusijoje", - aiškino Liucija popiežiui.
Visi popiežiai tą Liucijos prašymą ignoravo – Rusija niekada nebuvo paaukota Marijai tiksliai taip, kaip buvo nurodyta. Žinoma, kodėl Dievo vietininkas turėtų klausyti kažkokios vienuolės patarimų?
Veikiausiai Liucijos nurodymus būtų geriau supratę sistemos "Ganytojas" užsakovai komunistai. Kas yra masinė viso pasaulio katalikų malda už Rusiją ir kartu vykstančios apeigos, jei ne didžiulės galios psichinė ataka? Štai didis jogas Šri Aurobindas savo ir sekėjų galia vykdė "dieviškąją diplomatiją", pykdė Staliną su Hitleriu. Kokių pasekmių galėjo sukelti šimtų milijonų katalikų maldos, nukreiptos prieš Rusijos komunistinį rėžimą? Jei diktatoriai tariamai sugeba hipnotizuoti liaudį, kodėl liaudis kolektyvine malda negalėtų paveikti diktatoriaus?
Lietuviai gali tik apgailestauti, kad Vatikanas laiku nepanaudojo savo "divizijų" ir 1940 m. į Lietuvą įžengė Stalino divizijos, Stalino, kurį katalikai galėjo sužlugdyti dar 1929 m.
Šiuo metu daug kalbama apie neseniai paskelbtą 3-iąją Fatimos paslaptį. Britų laikraštyje "The Financial Times" rašoma, kad Jonas Paulius II labai linkęs tapatintis su paslapties tekste minimu vyskupu baltais rūbais, ir tai Vatikane sukėlė šiokią tokią įtampą. Išties 3-iosios paslapties tekstas sukelia daugiau minčių apie popiežystės galą nei apie konkretų pasikėsinimą prieš Joną Paulių II.
Ta proga verta prisiminti garsųjį "Malachijo sąrašą", pagal kurį po Jono Pauliaus II turėtų valdyti tik vienas ar du popiežiai. Po to Šventojo Sosto neliktų.
Armagos vyskupui šv. Malachijui (1094-1148) priskiriamos 1590 m. Romoje išleistos pranašystės. Tai trumpos lotyniškos sentencijos, apibūdinančios 111 popiežių nuo Celestino II (1143-1144). Apie išsipildymą tesprendžia skaitytojas. Tai paskutinių 4 popiežių apibūdinimai (skliaustuose – popiežiavimo metai).
Jonas XXIII (1958-1963). Pastor et nauta – ganytojas ir jūreivis. Iki tapdamas popiežiumi kardinolas Ronkalis (Roncalli) buvo "jūrų karalienės" Venecijos vyskupas. Šio popiežiaus sušaukto II Vatikano susirinkimo emblema buvo kryžius ir laivas. Spėjama, kad Ronkalis buvo susijęs su Siono brolija – slapta organizacija, kurios vadovai vadinami "navigatoriais". Ronkalio pasirinktas vardas, Jonas XXIII, vieną kartą jau buvo vartotas; taip vadinosi jaunystėje jūrose piratavęs antipopiežius Baltazaras Kosa (Cossa), valdęs 1410-1415 m.
Paulius VI (1963-1978). Flos florum – gėlių gėlė. Jo herbe buvo trys lelijos.
Jonas Paulius I (1978.08.26-09.28). De medietate Lunae – pusės mėnulio. Būsimasis popiežius Albino Lučianis (Luciani) gimė Canale d'Ogardo, Belluno vyskupijoje. Iš Albino Lučiani lengvai sudarome alba, luci – itališkai "aušra, šviesos"; arba albus lucidus – lotyniškai "baltas švytintis"; iš Belluno – bella luna, itališkai tai reiškia "gražusis mėnulis". Jis buvo išrinktas popiežiumi rugpjūčio 26 d., kai prasidėjo ketvirtoji mėnulio mėnesio fazė – danguje švietė lygiai pusė Mėnulio. Rugsėjo 17 d. įvyko Mėnulio užtemimas, rugsėjo 28 d. Jonas Paulius I netikėtai mirė, kai danguje vėl matėsi beveik pusė Mėnulio.
Jonas Paulius II. (1978). De labore solis – Saulės darbo (variantai – Saulės vargo, Saulės užtemimo, Saulės gimdymo). Karolis Voityla (Wojtyla) gimė per Saulės užtemimą 1920.05.18.
Po to bus tik du popiežiai (kai kas mano, kad kalbama apie vieną asmenį): Alyvos garbė (de gloria olivae) ir Petras II Romietis (Petrus Romanus), kuris, anot Malachijo teksto paskutiniųjų žodžių, "ganys vykstant daugybei nelaimių; pagaliau miestas ant septynių kalvų bus sunaikintas, ir baisusis Teisėjas teis žmones. Pabaiga".
--
