Daržovės ir prieskoniai auga ant daugiaaukščių stogų, čia pat keliami ir bičių aviliai, o gyvulių ūkiai įkurdinami miesto centre. Sakysite, utopija?
Jau nebe: pirmieji augalų daigai kalasi sostinės Pilaitės mikrorajone, Kaune ant vieno pastato stogo žaliuoja darželis, o agurkų lysvėms vietos rado net Suomijos ambasada.
Kol vieni mano, kad daržų vieta yra kaime, kur driekiasi dirbamos žemės plotai, ar nebent savame sodelyje, naujos kartos ūkininkai keliasi į didmiesčius. Šit Londonas iš daržų ir ūkių tikisi maitinti miesto svečius net per olimpines žaidynes.
Nuo Kairo iki Honkongo populiarus, bet mums dar naujas bendruomeninės daržininkystės (angl. urban farming) reiškinys pernai buvo pristatytas Lietuvai. Tiesa, jo iniciatorius vilnietis Mindaugas Danys savaitraščiui sakėsi pristigęs ryžto ir energijos. Kai per keletą savaičių nerado tinkamo sklypo ir rėmėjų, savo planus numarino.
„Daržininkystė gali atlikti kelias funkcijas: tvarkant apleistas miesto vietas ir stiprinant bendruomenes, galų gale auginant tas pačias daržoves vartojimui. Kartu tai kelias skleisti ekologijos, aplinkosaugos idėjas, populiarinti sąmoningą vartojimą, – savaitraščiui sakė M. Danys. – Bendruomeninė daržininkystė suteikia galimybę žinoti, iš kur atsiranda maistas, sutrumpinti kelią iki jo pateikimo vartotojui.“
Kaip savaitraščiui sakė bendruomeninės daržininkystės idėjos pradininkas Lietuvoje, daržoves auginti nėra pagrindinis tikslas, o pats procesas svarbesnis nei rezultatas. Verslininkas tikina, kad labai svarbus socialinis aspektas – erdvė bendrauti, bendruomeninę dvasią stiprinti.
„Būtina bendruomeninio daržo dalis – pavėsinė ar ugniakuras, suolai, – sakė M. Danys. – Vienas iš tikslų – skatinti bendruomeniškumą ir stiprinti kaimynystę. Kad žmonės, gyvenantys netoliese, žinotų, jog daržas priklauso jiems ir jie yra už jį atsakingi. Kažkas galėtų vakare gitara pagroti, žmonės susitiktų po darbo išgerti arbatos. Taip užsimegztų kitokie santykiai: augtų pasitikėjimas, atsirastų naujų jungčių ir idėjų.“
Reikia auginti ne bulves
M. Danys sakė galvojęs Vilniuje remti „Maisto banko“ akciją, vėliau nusprendė, kad produkciją būtų galima parduoti ir paramą skirti pinigais. Be to, pelnas ir pajamos reikalingos pačiam daržui. Esą užaugintos produkcijos realizavimas užtikrina projekto tęstinumą ir daržo nepriklausomybę – jis pats gali išsilaikyti.
„Galvojau, kad Vilniuje reikėtų centralizuotai įtraukti savanorius žemei dirbti ir auginti daržoves, kurios turėtų didesnę vertę: auginti ne bulves, o šparagus – juos galima būtų brangiau parduoti. Pajamos padengtų sąnaudas – juk kainuoja ir tvora, ir apsauga, ir samdomų žmonių darbas“, – apie idėją pasakojo verslininkas.
Didžiojoje Britanijoje ir JAV miestų ūkiai derliumi prekiauja savo daržų turgeliuose, jų užauginta produkcija tiekiama ir kavinėms. M. Danys paminėjo vadinamuosius „From Farm to Table“ (nuo ūkio iki stalo – angl.) restoranus, kurie patiekia sezonines daržoves, užaugintas ne toliau kaip 200 kilometrų esančiuose ūkiuose, siekdami skatinti vietos gamintojų veiklą ir užtikrinti maisto šviežumą ir kokybę.
Jei brangu, užsiauginkite patys
Nauja ūkininkavimo forma mieste sprendžiamos ir socialinės problemos, į daržininkystę įtraukiamos socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, patys žmonės auginasi valgį. Daržininkystė skatina ir savanorių užimtumą: Niujorke, Londone, kituose Vakarų didmiesčiuose daržų veikloje dalyvauja ir mokyklos, ir darželiai, ir senjorai. Tikimasi, kad Londone masiškai paplitusi miesto žemės ūkio kultūra vartotojams palengvins ir maisto produktų brangimą.
Saulius Jasionis – gamtinės žemdirbystės, kultūros, kai į auginimo ir žemės dirbimo procesą žmogus beveik nesikiša, pasitikima natūraliomis dirvožemio sąlygomis, pradininkas – savaitraščiui sakė, kad nauja idėja ir iniciatyva Lietuvoje turėtų būti patraukli jaunimui, tačiau nežinia, kiek iš jos naudos.
„Mieste užauginti ką nors vertinga yra utopija, – sakė S. Jasionis. – Aišku, daržovės gali būti be sunkiųjų metalų, žemės ūkio technika leidžia tai padaryti, bet lieka ligos, kenkėjai, nes mieste nėra normalios ekosistemos.“
Jis tikino, kad daržoves, užaugintas mieste, galima vadinti ekologiškomis – jos nebūtų nuodingos ar nevalgomos, tačiau vis tiek neprilygtų užaugintoms natūralioje aplinkoje.
Auga ant asfalto
„Viena vertus, tai daugiau žaidimas, – svarstė S. Jasionis. – Žmogus jaučia potraukį į žemę ir nori suderinti du dalykus: turėti miesto patogumą ir auginti maistą. Iš tikrųjų taip nebus. Tačiau tai sveikintina kaip pirmas žingsnis į normalų gyvenimą ir bandymas kažką auginti ant asfalto.“
Gamtinės žemdirbystės ekspertas savaitraščiui sakė, kad augalai, auginami mieste, nėra atsparūs, ir, priešingai nei natūralioje aplinkoje sodinamos daržovės, joms reikia profilaktikos ir priežiūros. Esą parkuose ir botanikos soduose aplinka tokiai daržininkystei kiek palankesnė. Anot jo, pirmajam bendruomenės darže Pilaitėje pasirinkta tinkama vieta šalia miško.
Birželį susivienijimo „Žali.lt“ dalyviai su Pilaitės kultūros centru „Beepart“ kvietė bendruomenės narius sodinti daržoves ir sėti augalus savo mikrorajone. Kaip sakė kultūros centro vadovas Andrius Ciplijauskas, po tokios iniciatyvos žmonės jau grįžta palaistyti savo pomidorų, agurkų, cukinijų, topinambų, burokėlių. Kol kas „Beepart“ vadovas negalvoja apie didesnio ploto daržą ir projekto tęstinumą, bet rudenį iš derliaus pilaitiškiai virs sriubą.
„Tai yra pretekstas bendrauti, – savaitraščiui sakė A. Ciplijauskas. – Galima bendrauti prie alaus butelio, galima kalbėtis apie augalus ir turėti bendrų interesų. O dar kai matai, kaip kas nors auga, bręsta, ir nuotaika pagerėja.“
FAKTAI: Bendruomenių daržai
Didžiojoje Britanijoje per pastaruosius trejus metus atsirado 2 000 vietų maistui auginti
Berlyno centre, darže „Prinzessinnengarten“, auginama 16 rūšių bulvių, kurių jau negalima rasti turguose
Organizacija „Food Up Front“ Pietų Londone už 20 svarų metinį mokestį miestiečiams parūpina komposto, dėžių ir sėklų daržovėms auginti.
G. Sabaliauskaitė
