Pirmoji 2003 metų savaitė - su svarbiausiais šalies kultūrinio ir meninio gyvenimo savaitraščiais “Literatūra ir menu” bei “7 meno dienomis”.
“Literatūroje ir mene” (01.03) Elena Baliutytė publikuoja rašinį “Apie esė”, kuriame analizuoja 1998-2002 metų lietuvišką eseistiką. Straipsnio autorės teigimu, aptariamuoju laikotarpiu “eseistika ėmė dominuoti, ji ne tik išsigrynino į savarankišką žanrą, bet ir pradėjo sėkmingą invaziją į kitus: literatūros kritiką, prozą”. E. Baliutytė tvirtina, jog naująją eseistiškumo persmelktą literatūros būseną nulėmė “anksčiau užgniaužto subjektyvumo stiprėjimas. O subjektyvumas, galima sakyti, yra viena iš esė žanro dominančių: visos temos ir problemos čia būtinai sugrįžta į rašančiojo “aš”.
Straipsnio autorė aptaria Eugenijaus Ališankos, Viktorijos Daujotytės, Sigito Parulskio, Alfonso Andriuškevičiaus, Giedros Radvilavičiūtės, Sigito Gedos, Gintaro Beresnevičiaus, Vidmantės Jasukaitytės, Romualdo Granausko, Vandos Juknaitės, Gintaro Grajausko, Herkaus Kunčiaus, Regimanto Tamošaičio, Donaldo Kajoko eseistiką.
Ignas Kazakevičius savaitraštyje analizuoja viduriniosios tapytojų kartos atstovo A. Baltrūno kūrybą (“Tapybinės diskusijos akistatoje su juodomis saulėgrąžomis”). Straipsnio autorius A. Baltrūno kartą vadina “lūžio karta” ir pabrėžia, jog “į meninio gyvenimo sceną ji atėjo menui nepalankiu metu - kai vyko dainuojanti revoliucija, socialinio ir meninio gyvenimo permainos. Tapytojai dailės elite dar nebuvo įsitvirtinę, o naujieji menai jau stūmė į šalį ekspresionistinę tradiciją. Reikėjo ją atšviežinti arba pasitraukti į šalį”.
Savaitraštyje spausdinama naujojo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko Jono Liniausko kalba, pasakyta Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavime.
Savaitraštyje spausdinamas J. Šikšnelio apsakymas "Likimo pasiuntinė" ir F. Morabito poezija.
Kaip jau buvo skelbta, nuo šių metų “Literatūra ir menas” susijungė su “Dienovidžiu”. Du leidiniai po vienu stogu stengiasi išlaikyti savo autonomiškumą.
Pirmajame šių metų “Dienovidžio” numeryje publikuojamas literatūrologės, autoritetingos ispanistės, lietuvių literatūros vertėjos į ispanų ir prancūzų kalbą Birutės Ciplijauskaitės rašinys apie išeivijos rašytojos Birutės Pukelevičiūtės poezijos rinkinius “Metūgės” ir “Atradimo ruduo” (“Birutė Pūkelevičiūtė: moteriškasis bylojimas”).
“Dienovidyje” publikuojamas pokalbis su profesore, lietuvių literatūros tyrinėtoja, kritike, eseiste Vanda Zaborskaite (“Su dėkingumu priimu gėrį”), kuri sveikina “Literatūros ir meno” ir “Dienovidžio” jungtį - visų pirma “Dienovidžio” dėlei. Profesorė teigia: “Man buvo gaila ir nepriimtina, kai savaitraštis perėmė V. Mykolaičio-Putino įsteigto žurnalo pavadinimą, neperėmęs jo dvasios. Prieškarinis “Dienovidis” buvo užsibrėžęs jungti literatūrines pajėgas, nepaisydamas pasaulėžiūrinių ir ideologinių skirtybių (redkolegijoje B. Brazdžionis ir P. Cvirka), dabartinis buvo labai ryškiai užsiangažavęs. Manau, jog gerai, kad jis dabar susiglaudžia su Rašytojų sąjungos leidiniu. Linkėčiau, kad tai išeitų į naudą abiem junginio sandams: “Dienovidyje” galutinai įsigalėtų grynai literatūrinės orientacijos, o “Literatūra ir menas” iš savo partnerio laimėtų širdies šilumos ir įvairesnį bendradarbių spektrą”.
“7 meno dienose” (01.03) Skirmantas Valiulis paskelbus apie Kino studijos privatizavimą svarsto apie lietuviško kinematografo padėtį ir prisimena šiuo metu kiek primirštą režisierių Algirdą Tumą, kurio 70-metį būtume šventę praėjusį gruodį (“Gyvenimas be griežtų linijų”).
Banga Pamarytė savaitraštyje rašo apie Audronės Žigaitytės operos “Žilvinas ir Eglė” lapkričio 27 d. spektaklį Klaipėdos muzikiniame teatre, kuris, straipsnio autorės teigimu, virto balaganu: “Pirmųjų operos akordų neįmanoma buvo išgirsti, nes salės žiūrovai stengėsi niekuo nenusileisti orkestrantams savo atsineštais “instrumentais” - gaiviųjų gėrimų buteliukais, bulvių traškučių maišeliais, žiebtuvėliais ir netgi CD grotuvais, iš kurių sklindanti techno muzika “padėjo” dirigentui ir orkestrantams pauzių metu neprarasti ritmo pojūčio. Viso šio “balagano” priežastis - per prievartą į teatrą suvaryta Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivija, salėje virtusi nevaldoma minia” (“Kas atsitiko “Žilvinui ir Eglei”). Tačiau ir šito dar buvo negana, nes, pasak B. Pamarytės, “antrajame veiksme kažkur paslaptingai dingo dalis choro vyrų”.
Leonarda Jakentaitė savaitraštyje rašo apie Dalios Matulaitės mažosios skulptūros darbų retrospektyvinę parodą “Arkos” galerijoje (“Nuo ūkanų upės krantų stebint ištirpstantį kelią…”), o Vytautė Markeliūnienė apžvelgia du paskutinius repertuarinius 2002 metų Nacionalinio simfoninio orkestro koncertus, kuriuos sujungė neakademiška prieššventinė nuotaika (“Vaizduotės ir technikos puota”).
Renata Dubinskaitė savaitraštyje rašo apie tarybinės fotografijos ekspoziciją Šiuolaikiniame meno centre (“Fotografijos fiesta”), o Rasa Vasinauskaitė dalijasi įspūdžiais apie aktoriaus Vladimiro Jefremovo jubiliejinį 60-mečio vakarą, gruodžio 20 d. įvykusį Rusų dramos teatre (“Aktoriumi reikia gimti”).
“Šiaurės Atėnai” po Naujųjų metų sutiktuvių nusprendė truputėlį atsipūsti - sausio 4 dienos numeris neišeis.
Parengta pagal LR-2 kultūrinės spaudos apžvalgą
