Vieningas Seimo narių sprendimas sugrąžinti šauktinius į Lietuvos kariuomenę yra tinkamas atsakas į Rusijos karinės galios demonstravimą, sako politologė Jūratė Novagrockienė.
„Tai, kad buvo pakankamai vieningai balsuojama ir gana greitai priimama, yra susiję su tuo, kas vyksta aplink: su labai plataus masto Rusijos manevrais, kurie apima nuo Arkties vandenyno iki Kinijos sienos. Tai rodo, kad Rusija demonstruoja savo galią“, - BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė.
„Nors Lietuva yra gavusi patvirtinimą, kad bus taikomos 5-aisis straipsnis užpuolimo atveju, pačios Lietuvos pajėgos dar nėra tokios, kokios turėtų būti“, - pridūrė ji.
Pasak ekspertės, dabar laukia „didelis darbas“ tinkamai numatyti tvarką, kas ir kokiu būdu bus kviečiami.
Kasmet į Lietuvos kariuomenę numatoma pakviesti apie 3 - 3,5 tūkst. jaunuolių. Šiuo sprendimu tikimasi užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra apie 8 tūkst. profesionalių karių. Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kur pratybos dažniausiai vyksta savaitgaliais, yra apie puspenkto tūkstančio žmonių.
Iš aplinkinių šalių šauktinius turi Estija. Joje tarnauja apie 3 tūkst. profesionalių karių ir kasmet pašaukiama apie 3 tūkst. jaunuolių, kurie paskui sudaro aktyvųjų rezervą. Lenkija ir Latvija šauktinių neturi, jose tarnauja atitinkamai apie 90 tūkst. ir 4600 profesionalių karių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
