Pasak Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, visas prezidento metinis pranešimas, skirtingai nuo prieš tai buvusių, vertintinas kaip būsimosios kadencijos programa.
„Būtent šitą pranešimą būtų galima vertinti kaip užimančio pareigas prezidento programą, veiksmų planą ir galbūt net gaires, ko turėtų iš jo laukti būsimoji Vyriausybė ir būsimoji valdančioji dauguma“, – sakė politologė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, pasirinkta buvusios ministrės Monikos Navickienės istorijos pakomentavimo forma pranešimo pabaigoje „teikia pagrindo manyti, kad prezidentas jau dalyvauja Seimo rinkimų kampanijoje“.
Dėmesys regionams ir gynybos finansavimas
Prezidentas metiniame pranešime, be kita ko, ragino greičiau spręsti problemas, vyresnių žmonių teises apibrėžti įstatymu, Lietuvą padaryti „draugiškiausia šeimai valstybe“, susitarti dėl mokesčių reformos, taip pat kritikavo švietimo sistemos būklę, pernelyg mažą dėmesį regionams, per lėtą kariuomenės komplektaciją
„Net sudėliota keletas gairių, ko reikėtų imtis. Nėra kažkas visiškai naujo, ko neturėtume regionų plėtros programose, bet tai, kad prezidentas pakelia į aukštesnį, nacionalinį lygį, kalba metiniame pranešime, nuteikia (...) viltingai, kad į tai atsižvelgs partijos, dėliodamos savo rinkimų programas“, – kalbėjo politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
R. Vilpišauskas sakė, kad strategines vizijas prezidentas išsakė bendra forma.
„Taip ir liko neaišku, pavyzdžiui, ką prezidentas matytų kaip tinkamą mokesčių reformą, kalbant apie konkrečius pokyčius be didesnio progresyvumo ar didesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio. Kiti elementai, kurie galėtų prisidėti prie didesnio gynybos ir viešųjų paslaugų finansavimo, visgi, lieka neaiškūs“, – sakė R. Vilpišauskas.
„Pirmasis jo kalboje tarp įvairių neseniai priimtų mokestinių pakeitimų, kuriais siekiama didinti gynybos finansavimą, įvardytas laikinas bankų solidarumo mokestis, kuris nėra tvarus. Šiek tiek keista, kad prezidentas pirmiausia akcentuoja jį, nors, turbūt, supranta, kad tai nėra ilgalaikis sprendimas. O kokie yra ilgalaikiai sprendimai, vis dėlto, lieka neaišku“, – pridūrė jis.
VU TSPMI profesorius pažymėjo, kad abstraktumas prezidentų metiniams pranešimams yra įprastas bruožas, konkrečiai šalies vadovai kalba kritikuodami netinkamus valdančiųjų sprendimas.
Mato atotrūkį tarp kalbų ir darbų
Politologai taip pat teigia, jog savo retorika prezidentas pats prieštaravo metinio pranešimo metu išsakytam kvietimui vienytis.
G. Nausėda tvirtino, kad nebegalima „toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“, o politikus ragino „siekti kiek įmanoma platesnio sutarimo“ įvairiais klausimais.
R. Vilpišauskas sakė matantis atotrūkį „tarp kai kurių gražių prezidento šūkių apie tai, kad užteks intrigų, nekonstruktyvaus užsispyrimo, užkulisinių žaidimų, bei jo patarėjų elgesio“.
„Dabar aktualija yra Lietuvos galimas kandidatas į Europos Komisijos narius. Kaip tik šį rytą prezidento patarėjas vėl kalbėjo apie galimas kandidates premjerę Ingridą Šimonytę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, nors žinome, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai linkę siūlyti ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą, o ir pati premjerė yra aiškiai pasakiusi, kad neketina savęs siūlyti į komisares“, – sakė VU TSPMI profesorius.
„Kaip kitaip nei intrigomis ir užkulisiniais žaidimais pavadinti tokį elgesį, aš nežinau“, – teigė politologas.
Jis pabrėžė, kad atotrūkis tarp vienijančios, bendriems darbams kviečiančios G. Nausėdos pozos ir elgesio jaučiamas „ypač tada, kai vyksta diskusija tarp jo ir konservatorių partijos“.
Į Monikos Navickienės istoriją „truputį pompastiškai sureagavo“
G. Burbulytei-Tsiskarishvili netikėčiausias dalykas prezidento metiniame pranešime buvo jo pabaiga, kai šalies vadovas pakomentavo neskaidrius buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės ryšius.
Pasak politologės, buvo aišku, jog ši pranešimo dalis nebuvo planuota iš anksto.
„Jei prezidentas nebūtų sureagavęs, visuomenė tikrai nebūtų supratusi. Bet kad taip, sakyčiau, truputį pompastiškai sureagavo, pačiai pabaigai paliktas kaip prierašas, ne intarpas kažkur teksto viduryje, ką tikrai buvo galima padaryti, perkelia į kitą lygį“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot jos, kalboje buvo justi atsisveikinimo nuotaika su dabartine Vyriausybe, kuriai „nebuvo ypač didelės kritikos pažerta, kokios buvo galima tikėtis“.
„Bet paskutinis papildymas, paskutiniai žodžiai, sakiniai, sugrąžina mus ne tiek į atsisveikinimo nuotaiką, kiek į įtampas, kurios lydėjo visą dabartinės Vyriausybės kadenciją“, – nurodė politologė.
G. Nausėda antradienį Seime skaitė savo penktąjį metinį pranešimą.
Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.
Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.
