„Manyčiau, kad didžiausia baimė yra priimti sprendimus, kurie supykdytų dalį visuomenės. Jeigu politikai racionaliai galvotų, jie žinotų, kad kelis šimtus žmonių tikrai galima būtų priimti ir tai nepakenks lietuvių tautai, lietuvių kultūrai. Bet matant, kad yra žmonių, kurie yra neigiamai nusistatę, mūsų politikų drąsa išnyksta“, – BNS sakė K.Girnius.
Jis pabrėžė, kad priimti žmones, bėgančius nuo karo, Lietuvai derėtų dėl žmogiškumo. Be to, visada iš kitų Europos Sąjungos šalių solidarumo reikalaujanti ir vertybes pabrėžianti Lietuva taip parodytų savo iniciatyvą.
K.Girnius baimę priimti pabėgėlius sieja su baime dėl savo tautos ir kultūros išnykimo.
„Aš manau, kad Vakarų Europos šalys labiau pasitiki savo tautiškumu, savo kultūros tęstinumu, gajumu. Lietuvoje ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje ar Latvijoje, gali būti baimės dėl to, kad reikia tautinę kultūrą stiprinti ir bet kokių kitataučių atvykimas gali sukelti bėdų. Tačiau iš esmės tai yra nenoras ir negebėjimas suprasti, kad prašymas priimti tokį nedidelį skaičių yra visiškai racionalus ir nėra tvirto pagrindo priešintis. 200 žmonių 3 mln. tautoje net nepastebėsi“, – teigė jis.
Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vykdančioji direktorė Marta Čubajevaitė atkreipė dėmesį, kad kalbant apie migrantų problemą labai retai diskutuojama apie šios migracijos priežastis ir tai, kad savo gyvybe rizikuoja ne ekonominiai migrantai, Europoje ieškantys geresnio gyvenimo.
„Kai kalbama, kad švelnesnė ES migracijos politika paskatintų žmones labiau migruoti, Lietuvoje pasirodantys komentarai yra gana ksenofobiški. Be to, žmonės, bėgdami į kažkokį įsivaizduojamą rojų, nerizikuotų savo gyvybe. Labai retai girdime apie tas priežastis: karai, ekonominės krizės, politinės represijos, degraduojanti aplinka“, – BNS sakė ji.
M.Čubajevaitė pabrėžė, kad daugumai nelegalių pabėgėlių iš Sirijos ar Eritrėjos „migracija tampa gyvybės ar mirties klausimu“.
Jos teigimu, komentarai, esą į Europą plūstantys pabėgėliai yra beraščiai barbarai, atskleidžia ksenofobiškus nusistatymus, kuriuos įveikti padėtų politinė šalies vadovų valia.
Sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Europos Komisija siūlo į Lietuvą perkelti iki 710 pabėgėlių.
Į Lietuvą, jai sutikus, iš trečiųjų šalių turėtų būti perkelti 207 pabėgėliai. Dar 503 prašymus, tenkančius daugiausiai pabėgėlių priimančiai Graikijai ir Italijai, Lietuva turėtų išnagrinėti per dvejus metus.
Šalies vadovai teikia, kad tokį skaičių pabėgėlių priimti Lietuva nėra pasirengusi.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
