„Su visa pagarba jos koordinuotam valdymui ir bandymui viską suderinti, Vyriausybėje ji ne visada aiškiai kontroliavo situaciją ir ji neturėjo visiško palaikymo parlamente ir jos pačios partijoje“, - BNS pirmadienį sakė L.Gudžinskas.
„Ji nejautė, kad turi paramą toliau dirbti“, - pridūrė politologas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Tačiau jis tvirtino, kad L.Straujumos atsistatydinimas gali būti susijęs ir su situacija pačioje Latvijoje. Pasak L.Gudžinsko, šioje šalyje yra stiprios oligarchų grupės, turinčios savo interesų ir galinčios veikti politinę situaciją.
Be to, politologo teigimu, Latvijos Ministrų kabinetas susideda iš kelių skirtingų partijų atstovų ir jiems sunku rasti kompromisą kai kuriais klausimais.
„Tokioje situacijoje yra sudėtinga veikti kaip premjerei“, - sakė L.Gudžinskas.
Jis prognozavo, kad Latvijos ministro pirmininko pareigas vėl turėtų eiti atstovas iš partijos „Vienybė“, tačiau savo kandidatą gali pasiūlyti ir „žaliųjų“ deleguotas prezidentas Raimondas Vėjuonis.
Latvijos premjerė L.Straujuma pirmadienį paskelbė atsistatydinant iš Vyriausybės vadovo posto, pažymėdama, kad dedant tolesnes pastangas ant koalicijos pagrindo reikalingos „naujos idėjos, naujas indėlis, nauja energija“.
Valdančiąją koaliciją Latvijoje sudarė „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei konservatyvus Nacionalinis aljansas.
