Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, kovo mėnesį palankumo politikams reitinge ir toliau užtikrintai pirmauja prezidentė Dalia Grybauskaitė, labiausiai nevertinamas – premjeras Andrius Kubilius. Politologai tvirtina, jog ši diferenciacija puikiai atspindi atotrūkį tarp nuosaikaus ir gyventojų interesams atstovaujančio politiko bei priversto priiminėti prieštaringus sprendimus, arogantiško ir kategoriško valdžios atstovo.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, apie šalies vadovę palankiai atsiliepė 82 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Pasak politologo, socialinių mokslų daktaro Lauro Bielinio, Prezidentė sugeba akumuliuoti visuomenės lūkesčius, bėdas ir reikalavimus taip, lyg tie reikalavimai būtų asmeniškai jos pačios, tad natūraliai ji tampa savotiška žmonėms atstovaujančia institucija, o gyventojai savo ruožtu jai reiškia patį didžiausią palankumą.
„Prezidentė šiuo atveju yra netgi ne persona, o būtent institucija, kuri tampa patikimesne paprastiems žmonėms, nes ji kalba taip, kaip jie norėtų, kad būtų kalbama, reikalauja to paties, ko jie patys norėtų, kad būtų reikalaujama“, – D. Grybauskaitės populiarumo priežastis įvardijo L. Bielinis.
Daugiau negu pusė apklaustųjų savo palankumą, be šalies vadovės, išreiškė dar trims politikams – dvi kadencijas šaliai vadovavusiam prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei bei Seimo nariui Socialdemokratų partijos lyderiui Algirdui Butkevičiui.
Analitiko tvirtinimu, šių žmonių populiarumą lemia kone idealiai sudėliota jų įvaizdžio strategija bei veiksmai ir sprendimai.
„Jų sukurta įvaizdžio strategija leidžia būti piliečių pastebėtiems tokiu kampu, kokiu jie nori. Politikas, kuris pagrūmoja kumščiu ar stukteli į stalą kumščiu, visada turės palankumą, nes yra pakankamai daug žmonių, manančių, kad politikas turi suvaldyti mases jėga“, – tikino L. Bielinis.
Tarp labiau palankiai nei nepalankiai vertinamų visuomenės veikėjų įsiterpę SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ir teisininkas Kęstutis Čilinskas, L. Bielinio manymu, yra puikus pavyzdys, kaip galima formuoti teigiamą įvaizdį nuolat būnant viešojoje erdvėje ir stengiantis patekti į visuomenės dėmesio centrą.
Tuo tarpu reitingo apačioje vis atsiduriantis Vyriausybės vadovas, kuriam nepalankumą išreiškė 86 proc. apklaustųjų, politologo prof. Algio Krupavičiaus nuomone, demonstruoja, jog nesiskaitymas su visuomene ir gana arogantiška, nenuosaiki laikysena gali jo, kaip politiko, įvaizdį nustumti į patį dugną.
„Vyriausybė, kaip institucija, yra atsakinga už esamą socialinę ekonominę situaciją, tad premjeras turi pačias didžiausias galias. Premjerui reikalavimai yra aukščiausi, ir jeigu ekonominiai socialiniai procesai Lietuvoje vis dar yra sudėtingi, jo reitingai yra žemiausi. Kitas dalykas, kad premjeras pastaruoju metu yra gana kategoriškas ir arogantiškas viešojoje erdvėje. Ir savotiškai pradeda priminti Gediminą Kirkilą, kuris baigiantis kadencijai nebesugebėjo girdėti opozicijos ir jam prieštaraujančios visuomenės balso. Tad A. Kubilius šiuo požiūriu tampa G. Kirkilo pusbroliu“, – aiškino A. Krupavičius.
Eksperto teigimu, šiuo metu pačia prieštaringiausia Lietuvos politine figūra būtų galima įvardinti europarlamentarą Vytautą Landsbergį, kuriam, apklausos duomenimis, kritikos nepagailėjo 73 proc. apklaustųjų.
„V. Landsbergis – pati prieštaringiausia Lietuvos politinė figūra per visą nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetį. Jis yra aštrus, satyriškas, turi labai aiškią ir vienašališką nuomonę daugeliu klausimų. Jam trūksta dialogo su visuomene įgūdžių, bet jis turi savo nuomonę, kuri yra aiški, konkreti ir dažnai išsakoma su gera ironijos doze. Matyt, dėl šių ypatybių jis taip pat yra reitingų dugne“, – svarstė A. Krupavičius.
Politologo manymu, ir toliau reitingų viršūnėse pirmiausia matysime dabartinius ar buvusius prezidentus, nes pagal konstitucinius įgaliojimus tai yra pats saugiausias institucinis postas Lietuvoje.
„Prezidentas yra valstybės vadovas ir jo simbolinės galios yra labai ženklios, tačiau efektyvios galimybės priimti sprendimus yra ribotos. Dėl to visuomenei ši simbolinė galia patinka, o tai, kad prezidentas neturi efektyvių galių priiminėti sprendimus, – ne itin domina. Šiuo atveju visuomenei trūksta politinės kompetencijos. Ir akivaizdu, jog visuomenė ne itin mėgsta arogantiškų politikų, kurie yra pernelyg aktyvūs, ir žmonės yra linkę labiau pasitikėti tais, kurie yra nuosaikesni“, – apibendrino A. Krupavičius.
