„Tai visų pirma parodo dalies Seimo narių požiūrį į teisę apskritai ir Konstitucinio Teismo sprendimus konkrečiai“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Šio instituto profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, toks sprendimas „tarsi demonstruoja nepasitikėjimą konstitucinio teismo išvada“, kuria M. Bastys buvo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką.
T. Janeliūno teigimu, tokį sprendimą taip pat galėjo lemti nepakankamas rizikos, kurią kelia M. Basčio ryšiai su Rusijos žvalgybos atstovais, suvokimas.
„Dalis Seimo narių nesuvokia apskritai rizikos, kurią kelią politikų, Seimo narių neaiškūs ryšiai su Rusijos žvalgybos tarnybų atstovais. Ir, matyt, neturi tokio aiškaus politinio suvokimo, kad tai iš tiesų gali turėti labai neigiamo poveikio mūsų politiniams sprendimams, valstybės funkcionavimui, skaidriam verslui ir daugeliui kitų dalykų“, – kalbėjo politologas.
Konstitucinis Teismas (KT) yra paskelbęs, kad šis politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. M. Bastys teigia, kad sąmoningai nieko nenuslėpė.
R. Vilpišausas svarstė, kad šiandieninis balsavimas parodo „dalies Seimo narių požiūrį į tokią veiklą ir elgesį, kokia priskiriama M. Basčiui ir jiems tai neatrodo kažkas blogo ir smerktino, kas netiktų Seimo nariui“.
Jo vertinimu, nepalaikyti apkaltos dalį Seimo narių galėjo paskatinti ir politiniai motyvai, siekiant išsaugoti potencialų bendramintį Seime.
T. Janeliūnas teigė, kad realios žalos išviešinti M. Basčio ryšiai greičiausiai nebeturės, tačiau toks požiūris turės poveikį Seimo reputacijai.
„Seimas šiuo sprendimu tikrai, aš manau, sukels nepasitikėjimą sau kaip institucijai ir iš specialiųjų tarnybų pusės, ir iš KT pusės, nes Seimas šitokiu sprendimu ignoruoja visą tą informaciją, visus tuos sprendimus, kurie jau buvo padaryti, atliktas didžiulis darbas ir visa tai buvo padaryta taip, kaip priklauso visoms institucijoms, atliekančioms savo užduotis“, – kalbėjo politologas.
Pasak jo, toks sprendimas reikalautų paaiškinimo iš apkaltos nepalaikiusių politikų – kodėl nebuvo pasitikima kitų institucijų darbu ir jų pateikta informacija, bet abejojo, ar sulaukti tokio paaiškinimo būtų realu.
Per slaptą balsavimą antradienį dėl M. Basčio mandato panaikinimo balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 21 Seimo narys, 24 susilaikė.
Konstitucija numato, kad norint per apkaltą panaikinti Seimo nario mandatą už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.
Apkalta M. Basčiui buvo inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Tačiau šie veiksmai padaryti anksčiau nei 2016 metų lapkritis, kai M. Bastys davė naujausią parlamentaro priesaiką.
M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje – ji apima Šakius ir kelias Kauno bei Vilkaviškio rajonų apylinkes.
Kilus skandalui dėl ryšių su Rusija M. Bastys sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.
