„Savivaldos lygmeniu matoma lietuviškosios partinės sistemos erozija ir paradoksas, bet panašu, kad vienintelis priešnuodis tai erozijai ir komitetų sėkmei yra stiprios partijos: geriausiai pasirodė būtent socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga“, – BNS spaudos konferencijoje sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, politologo vertinimu, nors ir padidino savo mandatų skaičių lyginant su ankstesniais savivaldos rinkimais, tačiau lyginant su kitų partijų gautais balsais, įžvelgia palaikymo šiai partijai mažėjimą Lietuvoje, kuris taps dar ryškesnis Seimo rinkimuose ateityje.
„Negali nematyti, kad jie liko trečioje vietoje tarp partijų. (...) 12 procentų visgi yra gana nedaug ir rodo, kad realus partijos palaikymas mažėja ir tai tezei Ramūno Karbauskio jau nėra paramos, kad jie laimės visus rinkimus“, – sakė jis.
Tuo tarpu jo kolegė Ainė Ramonaitė pastebi, kad šie rinkimai – tarsi be laimėtojo.
„Niekas negalėtų džiaugtis, kad laimėjo šiuos rinkimus, skirtingai nei praeitą kartą. Mes matome tik pralaimėtojus. Didžiausias pralaimėtojas yra Socialdemokratų darbo partija, kuri parodė, kad neturi jokių pajėgumų konkuruoti su savo motinine partija“, – sakė politologė.
Pasak jos, nors rinkimų komitetai savivaldoje gavo ketvirtį mandatų, jie neatstovauja vienai politinei jėgai, todėl negali būti laikomi ir laimėtojais.
„Dalis iš jų yra atskilėliai nuo partijų. Tai įtvirtina situaciją, kai atskilimas nuo partijos, pabėgimas tampa naudingas. Bet jei žiūrėtume į bendrą situaciją, nežinau, ar rinkėjai iš to išlošia“, – sakė A. Ramonaitė.
M. Jastramskio vertinimu, laimėtojais galima būtų laikyti socialdemokratus, kurie po skilimo su Socialdemokratų darbo partija įsitvirtino kaip dominuojanti socialdemokratiška politinė jėga.
Taip pat kaip laimėtojus regionuose jis išskyrė konservatorius, tačiau atkreipė dėmesį, kad jie patyrė pralaimėjimą visuose didžiuosiuose miestuose. Panaši situacija susiklostė ir su Liberalų sąjūdžiu, kurie sėkmingai pasirodė mažesnėse savivaldybėje.
A. Ramonaitės vertinimu, rinkimai buvo gana sėkmingi ir teisėsaugos tyrimo dėl korupcijos supurtytam Liberalų sąjūdžiui, kuris išlaikė pozicijas.
„Turint omenyje, kad jau šita partija buvo beveik nurašyta, tai, sakyčiau, jie visai gali džiaugtis rezultatais“, – sakė ji.
Iššūkiai demokratijai ir feodalizacijos tendencija
Nors rinkimai praėjo gana sklandžiai ir apie rimtus pažeidimus nepranešama, M. Jastramskis pastebi, jog išbandymu demokratijai gali tapti ir kai kurių merų pergalės.
„Tarp jau laimėjusių, patekusių į antrąjį turą, yra nemažai kandidatų į merus, kurie ar tai yra pagarsėję autoritariškais metodais, ar turi problemų su teisėsauga, politinių perbėgėlių. Tai politinė žmonių teisė rinkti, ką jie nori rinkti, tačiau apie tai, kaip mes žiūrime į demokratiją, kokios yra mūsų demokratinės nuostatos, tai šį tą pasako“, – kalbėjo jis.
A. Ramonaitė konstatuoja, jog tiesioginiai merų rinkimai į savivaldą įnešė feodalizacijos tendencijas.
„Labai ryškus įsitvirtinimas buvusių merų ir vargu, ar tai yra vien iš to, kad jie labai gerai dirbo ir visi labai patenkinti ir dėl to juos perrenka. Atrodo, kad ir šioks toks atotrūkis yra tarp paramos jų partijoms ir komitetams ir jų pačių kaip asmenybių. Jeigu tokios tendencijos tęsis ir tie rezultatai ilgam užsišaldys, tai ilgalaikėje perspektyvoje nacionaliniai ir vietiniai rinkimai gali labai atitrūkti vieni nuo kitų“, – pastebėjo TSPMI politologė.
Politologės Ievos Petronytės-Urbonavičienės vertinimu, matoma koreliacija tarp merų ir tarybų sudėčių, taip užtikrinant efektyvų savivaldos darbą.
„Daugeliu atvejų sutampa partijos, komiteto sąrašas su mero asmenybe. Tai lyg ir rodytų, kad nors laikomi nelabai išprususiais balsuotojais, panašu, kad lietuviai galvoja apie tai, koks bus darbas savivaldybėje po rinkimų. Bandoma užtikrinti efektyvumą balsuojant tiek už sąrašą, tiek už žmogų iš tos pačios partijos“, – sakė ji.
Kalbėdama apie galimą savivaldos rinkimų įtaką artėjantiems prezidento rinkimams, ji pastebėjo, kad šie rinkimai suteikė partijoms galimybę matyti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas.
Tuo tarpu M. Jastramskis pastebėjo paralelę tarp rinkimų komitetų ir nepartinio vieno iš prezidento rinkimų lyderių Gitano Nausėdos.
„Jeigu mes matome, kad savivaldos rinkimus laimi komitetai, žiūrime prezidento rinkimus ir kas panašiausias į komitetą, tai – Gitanas Nausėda, nes tai nėra partinis kandidatas“, – sakė jis.
LRT televizija skaičiuoja, kad visuomeniniai rinkimų komitetai pelnė daugiausiai – 26,75 procentus visų balsų, antri – Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, gavę 16,02 proc., treti – 13,26 proc. pelnę socialdemokratai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 11,15 proc., Liberalų sąjūdis – 5,9 proc., Darbo partija – 5,1 proc., o Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,03 proc. rinkėjų balsų.
Šimašiaus komentarą žiūrėkite:
