„Tradiciškai manoma, kad tokio tipo investicijos yra svarbios ne tik ekonomine prasme, bet ir politiškai – jos sustiprina šalių interesą domėtis kas vyksta regionuose, kur yra investavusios jų įmonės ar verslininkai. Tiesa, mums tokia investicija geopolitiškai būtų kur kas reikšmingesnė, jei ji būtų atlikta kokiais 1995 metais, dar prieš Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims tampant Europos Sąjungos ir NATO narėmis“, – BNS sakė Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Jis pabrėžė, kad narystė NATO smarkiai padidino JAV dėmesį Baltijos šalių reikalams, tai akivaizdžiai matoma per amerikiečių karinių pajėgų dalyvavimą regione.
„Kitas veiksnys, kuris koreguoja tradicinį požiūrį į ryšį tarp investicijų ir politinio saugumo, yra dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Trampo) politika, dažnai prieštaraujanti nusistovėjusiems požiūriams ir ekonominiams aiškinimams. Nepaisant investuotojų ryšių su pačiu D. Trumpu, kartais jo sprendimai būna grindžiami kitokiais motyvais, nei diktuotų mums įprasta ekonominė ir politinė logika“, – teigė R. Vilpišauskas.
„Todėl sakyčiau, kad tokia investicija gali būti geopolitiškai svarbi Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, tačiau jos svarbą mažina mūsų narystė ES ir NATO bei D. Trumpo ekonominė politika“, – pridūrė TSPMI vadovas.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano Šarūno Liekio, „Blackstone“ investicija gali sudaryti alternatyvą Baltijos šalių bankų sektoriuje iki šiol vyraujančiam Skandinavijos kapitalui.
„Labai gerai, kad į bankinį sektorių ateina amerikietiškas kapitalas, tai yra kur kas geriau, nei kapitalas iš Rytų, be to, tai sudarys alternatyvą Baltijos šalių bankinėje rinkoje susiformavusiam Skandinavijos kapitalo monopoliui. „Blackstone“ atstovauja anglosaksiškai tradicijai, jie truputį lengviau žiūri į skolinimo klausimus, nebijo investuoti ir rizikuoti, o tai visai Baltijos šalių rinkai gali būti labai naudinga“, – BNS sakė Š. Liekis.
Pasak jo, reikia įvertinti ir tai, kad „Blackstone Group“ vadovas Stephenas Schwarzmanas (Stivenas Švarcmanas) yra įtakingas asmuo D. Trumpo aplinkoje – verslininkas pirmininkauja prezidentiniam strategijos ir politikos forumui.
„S. Schwarzmanas yra laikomas vienu iš D. Trumpo administracijos rėmėjų, daugybė „Blackstone“ tarptautinių projektų atitinka ir remia D. Trumpo liniją. Akivaizdu, kad dėl šios investicijos dabartinės JAV administracijos dėmesys Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims turėtų didėti. Jei ateina pinigai, tu esi suinteresuotas, kad kas nors jų per kelias valandas neišneštų“, – teigė Š. Liekis.
R. Vilpišauskas sakė nesureikšminantis fakto, kad „Blackstone“ Baltijos šalyse investuoja į finansų, o ne gamybos sektorių. Į finansų sektorių Baltijos šalyse jau yra investavęs ir JAV fondas „Ripplewood Holdings“, su tarptautinių investuotojų grupe kontroliuojantis Latvijos „Citadele“ banką.
„Tai, kad yra investuojama į finansų sektorių, man neatrodo, kaip kažkokios tendencijos išraiška. JAV investuotojų sprendimai kur ir į kokį sektorių investuoti labai smarkiai priklauso tiek nuo jų vykdomos veiklos, tiek kitų jiems svarbių dalykų. Globaliai veikiančios įmonės yra svarbūs dalykai, kuriuos gali pasiūlyti Azijos šalys – pavyzdžiui, pigi darbo jėga Vietname, noras įeiti į didelę Kinijos rinką“, – aiškino R. Vilpišauskas.
Pasak jo, reikia įvertinti ir tai, kad ne vienas JAV verslininkų pastaraisiais metais savo gamybą arba veiklą perkėlė atgal į Jungtines Valstijas.
„Visgi reikia pabrėžti, kad tiek „Blackstone“, tiek jau anksčiau paskelbtos Vokietijos verslo („Hella“ ir „Continental“ – BNS) investicijos Lietuvoje signalizuoja apie mūsų investicinės aplinkos patrauklumą ir netiesiogiai – apie vykdomos politikos patikimumą. Net matant geopolitines rizikas, investuotojams yra prasminga ateiti į Baltijos šalis, ir tai yra geras signalas“, – tvirtino TSPMI vadovas.
Š. Liekis prognozavo, kad „Blackstone“ pavyzdys į Baltijos šalis gali pritraukti ir daugiau investuotojų iš Jungtinių Valstijų.
„Sulaukus investicijos į banką, į finansų sektorių, turėtų ateiti investicijos ir į kitas sritis – gamybą ar paslaugas. Tendencija yra pozityvi“, – sakė Š. Liekis
Anot R. Vilpišausko, tai, kad „Blackstone“ vyresniuoju patarėju dirba buvęs Skandinavijos finansų grupės „Swedbank“ vadovas Michaelis Wolfas, tikriausiai nebuvo lemiamas veiksnys, priimant sprendimą investuoti į „Luminor“ banką.
„Tai galėjo turėti įtakos įtraukiant Baltijos šalis į „Blackstone“ potencialių investavimo lokacijų sąrašą, tačiau priimant galutinį investicijų sprendimą tai tikriausiai nebuvo lemiamas veiksnys“, – sakė R. Vilpišauskas.
Ketvirtadienį pranešta, kad JAV „Blackstone“ už 1 mlrd. eurų iš DNB ir „Nordea“ perka 60 proc. Baltijos šalyse veikiančio „Luminor“ akcijų paketą. Po sandorio „Nordea“ ir DNB toliau valdys po 20 proc. „Luminor“ akcijų, tačiau „Blackstone” per artimiausius keletą metų iš „Nordea“ galės įsigyti likusius 20 proc. turimų „Luminor“ akcijų.
„Blackstone” yra viena didžiausių investicijų bendrovių pasaulyje. Įmonės valdomas turtas siekia 439 mlrd. JAV dolerių (378,9 mlrd. eurų), ji investuoja į privačios nuosavybės, nekilnojamojo turto, viešosios skolos bei turto ir kitus globalius fondus.
„Luminor“ bankas užima 23 proc. Baltijos šalių paskolų rinkos, jo turtas viršija 15 mlrd. eurų.
