R. Fico partijos pergalė yra neraminantis signalas JAV ir Europos Sąjungai, pažymima „Financial Times“. Be vengrų premjero Viktoro Orbano ES atsiras dar vienas balsas prieš Ukrainą.
Tiesa, buvusiam šalies premjerui dar teks suformuoti valdančiąją koaliciją. Nors ir laimėjo pirmąją vietą rinkimuose, tačiau juose jo partija surinko 23,3 proc. rinkėjų balsų.
Realiausi kandidatai koalcijai yra Slovakijos nacionalinė partija – dešinieji radikalai, sugebėję surinkti daugiau nei 5 proc. balsų ir patekti į valdžią. Tačiau tik jų neužteks, todėl į koaliciją gali būti įtraukta ir partija „Balsas“, kito buvusio premjero Peterio Pellegrini partija surinko 14,7 proc. balsų ir užėmė rinkimuose trečiąją vietą. Tiesa, jis dar nėra davęs galutinio sutikimo ir aiškina, kad „viskas bus sprendžiama derybų tarp partijų metu“.
Antrieji rinkimuose likę dabartiniai valdantieji liberalai R. Fico sugrįžimą į valdžią vertina kritiškai. „Po dvylikos metų nusikalstamo valdymo ir beveik 200 įtarimų korupciją Fico aplinkoje jam vis tik pavyko įtikinti daugumą rinkėjų, kad jo Slovakijos vizija yra geresnė negu kitų“, – po rinkimų skelbė liberalias pažiūras atspindintis leidinys „Dennik N“.
Buvo priverstas trauktis po rezonansinės žmogžudystės
„Smer-SD“ partijos, kuri formaliai priklauso kairiųjų pažiūrų judėjimams, vadas R. Fico šalies premjeru buvo 2006-2010 ir 2012-2018 metais – nepaisant nuolatinių kaltinimų, kad pavertė šalį „mafijos valstybe“.2018-ųjų vasarį Slovakijoje buvo nužudytas žymus šalies žurnalistas Janas Kuciakas ir jo draugė.
Jaunos poros žūtis sukrėtė visą šalį. Į gatves, reikalaudami korupcinės valdžios vadovo atsistatydinimo, išėjo šimtai tūkstančių žmonių. R. Fico teko trauktis, o vietoje jo vyriausybę formuoti paskirtas dabartinis „Balso“ partijos vadovas P. Pellegrini.
Valdantieji išsilaikė dar kelerius metus, tačiau pralaimėjo rinkimus ir turėjo tenkintis veikla opozicijoje.
„Smer-SD“ savo populiarumą atgavo dėl dešiniųjų valdžią užgriuvusių sunkumų, suvaldant koronaviruso pandemiją ir vėliau kilusios vyriausybės krizės.
„Jis kalbėjo tai, ką norėjo girdėti jo rinkėjai. Atkreipkime dėmesį, kiek žmonių jį rinko. Jį rinko beveik 23 proc. iš 68 proc. atėjusių į rinkimus. Tai yra realybėje už jį balsavo mažiau nei 20 proc. slovakų rinkėjų. Tai labai nedidelė auditorija. Daugiausiai tai yra žmonės su žemomis pajamomis. Tai yra tie patys procentai, kurie prieš plataus masto agresiją prieš Ukrainą, Slovakijoje vykdytų apklausų metų sakė, kad globalaus konflikto metu jie laukia pagalbos labiau iš Rusijos, o ne NATO.
Tai tie patys žmonės, kurie dabar nepasitiki NATO ir tariamu Europos Sąjungos spaudimu Slovakijai. Tai tie patys žmonės, kuriuos lengva gąsdinti Sorošu, seksualinėmis mažumomis ir kitais lozungais, kuriuos populistiškai aktyviai naudojo Fico partija savo rinkiminės kampanijos metu. Tai yra marginalus Slovakijos visuomenės sluoksnis“, – „Current Time“ situaciją šalyje aiškino politologas Ivanas Preograženskis.
Ukrainai pagalbos bus mažiau, Europoje – vienu populistu daugiau
Slovakijos prezidentė, liberalė Zuzana Čaputova ketvirtadienį jau pareiškė, kad nuo šiol pasisakys prieš Slovakijos karinės pagalbos Ukrainai tvirtinimą. Ji tokią savo pasikeitusią poziciją grindžia „būtinybe gerbti rinkėjų valią, rinkimus laimėjus „Smer-SD“ partijai“.
Dar rinkiminės kampanijos metu R. Fico žadėjo, kad jo partijos pergalės atveju šalis nesiųs Ukrainai „nė vieno šovinio“ ir pasako prieš Ukrainos stojimą į NATO. Jis taip pat užsiminė, kad gali bandyti priešintis tolimesnių ES sankcijų Rusijai priėmimui.
Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos pirmininkas Oleksijus Danilovas rinkimų rezultatus Slovakijoje komentavo lakoniškai: ten veikia „neįtikėtinai stipri“ Rusijos agentūra.
„Turėkite omenyje, kad rusų agentūros veikla Slovakijoje tiesiog beprotiška. Jie iš pradžių buvo Prahoje, o vėliau, dėl to, kad juos ten šiek tiek išgainiojo, jie persikėlė į Bratislavą. Ir tai, ką mes šiandien matome – tai Rusijos Federacijos, kuri bando judinti situaciją Europoje, įtaka“, – pareiškė jis.
Kol kas sunku pasakyti vienareikšmiškai, kad R. Fico valdoma Slovakija pasirinks prorusišką kelią, įsitikinęs politologas I. Preobraženskis – viskas priklausys nuo derybų tarp partijų, sudarant valdančiąją daugumą, rezultatų.
„Vadinti Fico tiesiog prorusišku politiku negalima. Jis, labiau populistas. Skirtingai nuo savo vengrų kolegos Viktoro Orbano, kuris yra dešinysis populistas, koks populistas yra Fico – niekas negali tiksliai pasakyti. Jis ir dešinysis, ir kairysis, ir nacionalistas, ir kovoja su migrantų klausimu, ir prieš Ukrainą, tačiau ne už katalikišką bažnyčią.
Bendrai, tai yra sudėtinga figūrą, kuri meistriškai iškyla jau trečiąjį sykį į Slovakijos premjero postą ir neaišku, kiek dar išsilaikys politikoje, nepaisant to, kad jo ankstesnė premjeravimo kadencija baigėsi priverstiniu atsistatydinimu, po žurnalisto, kuris tyrė Fico vyriausybės ryšius su italų mafija „Ndrangeta“, nužudymo“, – „Current Time“ aiškino Rytų ir Centrinės Europos politikos ekspertas.
Politologas taip pat pažymėjo, jog Slovakijos ateitis labai daug priklauso nuo to, ar pavyks R. Fico sudaryti valdančiąją koaliciją, ir kas bus pažadėta koalicijos partijoms mainais. Pavyzdžiui, jau minėta Slovakijos nacionalinė partija, anot jo, yra atvirai prorusiška, su „Maskvos ranka tiesiog kyšančią iš šios partijos kišenės“.
„Jeigu jie pretenduotų, pavyzdžiui, į užsienio reikalų ministro postą, tuomet situacija jau būtų visiškai liūdna“, – paaiškino I. Preobraženskis.
