Bukarešte protestuotojai spontaniškai susirinko prie vyriausybės rūmų. Jie skandavo „vagys“ ir ragino trumpiau nei mėnesį dirbančią socialdemokratų vyriausybę atsistatydinti, pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai.
Kaip pranešė Rumunijos žiniasklaida, protestai vyko ir Klužo, Sibiu, Timišoaros bei Jasų miestuose.
Žmonės į gatves išėjo iškart po to, kai buvo pranešta apie priimtą nepaprastąjį dekretą, kuris leistų daugeliui politikų išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teisingumo ministras Florinas Iordach pritarė šioms priemonėms, kurios, aplenkdamos parlamentą, įsigalios beveik automatiškai, nes dar reikia, kad „įstatymas būtų suderintas su konstitucinio teismo nutartimis“.
Sausį ministro pirmininko Sorino Grindeanu vyriausybė paskelbė du nepaprastuosius įsakus, numatančius panaikinti baudžiamąją atsakomybę už įvairių rūšių nusikaltimus.
Tada į Rumunijos gatves išėjo per 15 tūkst. žmonių, o vyriausybės ketinimus smarkiai kritikavo centro dešinės pažiūrų šalies prezidentas Klausas Iohannisas, išrinktas 2014 metų lapkritį. Per savo kampaniją jis nuolat pabrėždavo būtinybę kovoti su korupcija.
„Tai gedulo diena teisinei valstybei, patyrusiai stiprų smūgį iš teisingumo oponentų, ir kovai su korupcija“, – antradienį savo pareiškime sakė prezidentas.
K.Iohannisas netgi dalyvavo pirmosiose demonstracijose, nukreiptose prieš įstatymo pakeitimus.
„Šita vyriausybė nusprendė priimti įsakus slaptai, nes bijo“, – sakė Martina, tarptautinių santykių studentė, atėjusi į demonstraciją Bukarešte. Mergina sakė būgštaujanti, kad šalies kovoje su korupcija bus žengtas žingsnis atgal.
„Niekas jiems nesuteikia teisės taip daryti... Tai grįžimas 15 metų atgal“, – sakė IT sferoje dirbantis Cristianas Clotas.
Gyventojų protestai praėjo be incidentų.
Pokyčiai, naudingi partijos lyderiui
Kaip nurodoma įsake, bus dekriminalizuoti pareigūnų nusižengimai, jei jų padaryta finansinė žala yra mažesnė nei 200 000 lėjų (beveik 45 000 eurų).
Be kita ko, šie pokyčiai leis baudžiamosios atsakomybės išvengti socialdemokratų lyderiui Liviu Dragnea. Antradienį vyko jo teismas už įgaliojimų viršijimą.
Prokurorai nustatė, kad jo byloje figūruoja 24 tūkst. eurų suma – tai yra, gerokai mažiau negu numatyta naujajame įstatyme.
Visgi vyriausybė parlamento balsavimui pateikė kito įstatymo projektą, numatantį, kad būtų paleisti kaliniai, už nesmurtinius nusikaltimus nuteisti iki penkerių metų laisvės atėmimo. Teigiama, kad šitokiu būdu būtų galima atlaisvinti vietos perpildytuose kalėjimuose.
Anksčiau vyriausybė sakė, kad ir šis pakeitimas bus priimtas nepaprastuoju dekretu.
L.Dragneos Socialdemokratų partija (PSD) laimėjo gruodį vykusius rinkimus, tačiau prezidentas K.Iohannisas nesutiko paskirti šio asmens premjeru dėl to, kad 2012-aisiais jam buvo skirta dvejų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė už balsų klastojimą.
Sekmadienį Bukarešte ir kituose Rumunijos miestuose dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš abu numatomus baudžiamojo kodekso pokyčius.
Šiuos pokyčius smarkiai kritikuoja daugybė organizacijų ir kai kurie Rumunijos pareigūnai bei institucijos, įskaitant generalinį prokurorą Augustiną Lazarą, kovos su korupcija direktorato vadovę Laurą Codrutą Kovesi ir Aukštojo teismo pirmininkę Cristiną Tarcea.
Antradienį prie dekreto kritikų prisijungė ir vyriausybės Kovos su sukčiavimu departamentas (DLAF), kuris teigia, kad tokie pokyčiai apribos jų galimybes „veiksmingai apsaugoti ES interesus Rumunijoje“.
Atidžiai teisines Rumunijos reformas stebinčios Europos Komisijos metinėje ataskaitoje ši šalis buvo perspėjama nepriimti jokių pasiūlymų, kuriais būtų siekiama sutrukdyti kovai su korupcija vienoje skurdžiausių Europos valstybių.
