Po to, kai internete Andrius Kubilius su savo ministrais policininkus ir ugniagesius apsvaidė batais, prezidento rinkimų kampanijos metu virtualioje erdvėje galima tikėtis bet ko.
Dalia Grybauskaitė internete kojos smūgiu galėtų patikrinti Algirdo Butkevičiaus dantų ir argumentų tvirtumą, Valentinas Mazuronis – tapšnoti savo partijos lyderį ir šypsotis, Loreta Graužinienė – svaidyti prakąstus agurkus. Viskas priklauso nuo viešųjų ryšių konsultantų fantazijos, padorumo ir „Flash“ programuotojų pirštų miklumo.
Idėja turi būti taikli
Populiarus žaidimas, kuriame A. Kubilius mėto batus į didesnių algų reikalaujančius pareigūnus, sparčiai populiarėja tarp internautų.
Jį sukūrusios bendrovės „AD dizainas“ kūrybos vadovas Dovydas Čiuplys sako, kad idėja buvo įgyvendinta tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje: „Dirbtinai populiaraus nepadarysi nieko. Jei visuomenės dėmesys tam tikru metu yra sutelktas į tam tikrą sritį ir tuo metu pataikai su savo idėja, efektas būna atitinkamas.“
Pasak jo, žaidimas, kuriame mėtomasi batais, sukurtas per 3 ar 4 dienas. „Tai nėra labai sudėtinga užduotis, dirbo dizaineris ir „Macromedia Flash“ naudojantis programuotojas. Pagal sumanymą žaidimas turėjo būti paprastas, skirtas tam tikrai minčiai išreikšti. Jis nepretenduoja į techninį išbaigtumą“, – pasakojo D. Čiuplys.
„AD dizaino“ kūrybos vadovas teigė, kad užsakovas – Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas – žaidimą visuomenei pristatė labai efektyviu viruso būdu: nuorodas per kelias valandas elektroniniu paštu vieni kitiems išsiuntinėjo tūkstančiai interneto vartotojų.
Ar žaidėjai sulauks žaidimo tęsinio, neaišku. „Viskas priklausys nuo kliento pageidavimų“, – sakė D. Čiuplys.
Nereikia perlenkti lazdos
Kelis šimtus „Flash“ žaidimų sukūrusios bendrovės „Gaumina“ produktų vystymo vadovo Tomo Nemuros manymu, internetiniai žaidimai, naudojami kaip viešųjų ryšių įrankis, leidžia lengviau paveikti auditoriją. Taip visuomenei perduodama tam tikra žinia, sukeliama emocijų.
Minusas tik vienas – jei pataikai ne į tą auditoriją, žaidimas gali pakenkti labiau nei parašytas tekstas.
„Galbūt tokių žaidimų prisižaidęs darželinukas iš tiesų norės mesti batą į policininką gatvėje“, − sakė pašnekovas. Jam asmeniškai šis žaidimas neatrodo etiškas.
Naudojant „Flash“ žaidimus, iš politinių priešininkų internete Lietuvoje šaipomasi jau ne per vieną rinkimų kampaniją.
„Šaudyklės“, kurių žaidėjams siūloma treniruoti akį ir ranką šaudant į tam tikrų politikų galvas, – viena tiesmukiškiausių ir labiausiai atstumiančų internete naudojamų juodųjų technologijų. Paprastai pasitelkiami subtilesni, bet ne mažiau azartiški siužetai, o „apšaudyti“ priešininkai bando atsakyti „kontržaidimais“.
„Prieš Seimo rinkimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų užsakymu kūrėme linksmą žaidimą ,,Aplenk Kubilių“. Jame mindamas virtualaus dviračio pedalus galėjai įsitikinti, ar greičiau važiuoji tu, ar šios partijos lyderis. Po kiek laiko sulaukėme skambučio, buvo teiraujamasi, kiek kainuotų sukurti analogišką žaidimą, kuriame reikėtų „aplenkti“ kitos partijos lyderį. Pasiūlymo net nesvarstėme – reklamos versle taip pat egzistuoja vertybės ir etika“, – pasakojo pašnekovas.
Temas diktuoja gyvenimas
Pagunda pakrizenti iš oponento, įtraukto į žaidimo siužetą, labai stipri ir ekonomine prasme. Šmaikštus, įtraukiantis internetinis žaidimas gali atstoti dešimtis puslapių teksto ar valandas nuobodaus televizijos eterio, o kainuoja žymiau pigiau.
Pasak T. Nemuros, priklausomai nuo sudėtingumo, vieno „Flash“ žaidimo sukūrimo kaina paprastai svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų.
Tačiau gero žaidimo idėja neįkainojama, nors Lietuvoje jas dosniai žarsto ir pats gyvenimas krizės laikotarpiu.
Romas Jankavičius
