Prasidėjus Seimo rinkimų kampanijai, padaugėjo darbo ir užsakymų reklamos paslaugas teikiančioms įmonėms, skaičiuojančioms pirmuosius pelnus. Vienos jų tikina, kad užsakymų šįmet buvo mažiau nei per ankstesnius Seimo rinkimus, tačiau jie buvo stambesni, tuo metu kitos visų pajėgumų rinkimams teigia neskyrusios, mat pinigų po to gali tekti išsireikalauti visus metus.
Savivaldybių rinkimuose uždirbo mažiau
Kaip sako Mindaugas Žemaitis, UAB „Katos studija“ direktorius, per šiuos Seimo rinkimus reklaminė kampanija prasidėjo gerokai vėliau – likus 1,5-2 mėn. iki oficialios rinkimų pradžios, kai praėjusiais metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose kampanijas kai kurie politikai esą pradėjo prieš 10-12 mėn.
„Užsakymų buvo mažiau, tačiau pinigine išraiška jie buvo didesni. Politikai geriau įsisavino reklaminės kampanijos žaidimo taisykles, beveik nebuvo derybų, nes daugelis suprato, kad kainos bus tokios, kokios deklaruotos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK). Nebuvo problemų dėl išankstinio apmokėjimo – tai byloja apie pakankamai gerai planuotas finansines galimybes“, – LRT.lt dėstė M. Žemaitis.
VRK Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų deklaracijose pateiktais duomenimis, šios įmonės vaizdo ekranai uždirbo apie 54 tūkst. Lt, o lauko reklama – apie 159 tūkst. Lt. „Tikslių skaičių kol kas pateikti negaliu, bet tai panašu į tiesą. Savivaldybių rinkimuose uždirbome mažiau, daug reklamos į mūsų ekranus atėjo per tarpininkus, kurie patys taip pat deklaravo savo pajamas ir išlaidas“, – uždarbį pakomentavo M. Žemaitis.
Mažosios įmonės rinkimais nesužavėtos
Kiek kitaip į rinkimus pažiūrėjo mažesnės įmonės – štai UAB „Pramogų ruletė ir ko“ paskelbtoje deklaracijoje nurodoma, kad lauko reklama uždirbo apie 6 tūkst. Lt, spauda (lankstinukai) – apie 1700 Lt.
„Ankstesniais metais labiau stengdavomės dirbti su politine reklama, bet kadangi visi rinkimai įprastai yra skolos, vėliau pats turi „išsiverkti“ pinigus, tai šiemet neperlenkėme lazdos ir labai nesistengėme. Viena partija labai norėjo nupirkti mūsų reklamos plotus, tai jai ir pardavėme. Bet jeigu anksčiau iš rinkimų galėdavai gyventi ir normaliai uždirbti, tai pinigų išsireikalauti reikėdavo beveik metus. Turėjome užsakymų, bet ne tiek, kad dirbtume išsijuosę“, – LRT.lt pakomentavo šios įmonės vadovė Edita Tamulevičiūtė.
Menki politikų pirkimai buvo ir UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ įmonėje – apie 26 tūkst. Lt. Kaip sako šios įmonės vadovė Jovita Meškauskienė, panašią situaciją ši įmonė turėjo ir ankstesniuose rinkimuose. „Gal dėl formatų, gal dėl kainos liūto dalį pasiima „JcDecaux“, jų tinklas didesnis, visą šalį apimantis. Mūsų stendai yra kitas segmentas, daugiau skirti įvaizdžio formavimui, ilgalaikės ir mažesnės kampanijos“, – sakė J. Meškauskienė.
2008-aisiais buvo daugiau suvaržymų
Kaip sako Lina Petronienė, VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja, šiuose Seimo rinkimuose vėl po ilgos pertraukos su tam tikrais apribojimais vėl buvo leista reklama televizijoje, be jokių apribojimų reklama radijuje, taip pat leista išorinė reklama (2008-aisiais buvo tam skirtos tik specialios vietos).
„Atsirado daugiau reklamos rūšių, daugiau galimybių išleisti pinigus. Tik susiaurinti finansavimo šaltiniai, iš kur galima paimti, todėl jie negalėjo įsivažiuoti tiek, kiek galėtų, turėdami pakankamai pinigų“, – LRT.lt aiškino L. Petronienė.
Kiek konkrečiai pinigų politinės kampanijos dalyviai išleido reklamai kalbėti esą dar anksti, mat ataskaitos bus teikiamos lapkričio pabaigoje. Pajamų šiuo metu esą yra per 20 mln. Lt, išlaidų – apie 13 mln. Lt.
V. Radžiūnas
