Šiaulių arenos koncesijos sutartį ėmėsi tirti prokurorai. Tuo tarpu Šiaulių politikai skuba prie sutarties klastotės „derinti“ Tarybos sprendimą — įrašyti “gerą sakinį“, kuris leidžia Arenos valdytojams nuolat srėbti iš biudžeto net ir gaunant pelną. Negana to, prabilta, jog koncesijos mokestis turėtų didėti.
Prokuratūra tiria
Šiaulių apygardos prokuratūra tiria viešo intereso gynimo galimybes po „Šiaulių krašte“, vėliau ir šalies žiniasklaidoje paviešintų skandalingų faktų apie Šiaulių arenos koncesijos sutartį.
„Šiaulių kraštas“ rašė (Klastotė išlindo iš maišo“, “Šiaulių kraštas“, 2011-02-03), jog miesto Taryba, 2006 metų balandį pritarė sutarties projektui, kuriame konkrečiai įvardijo, kada arenos valdytojui Savivaldybė nebemoka koncesijos mokesčio — jeigu jis pradeda gauti pelno.
Konkrečiai buvo įvardyta ir kada koncesininkas įgija pareigą mokėti koncesijos mokestį Savivaldybei — kai koncesininko pelnas viršija 6 procentus. Mokestis turėjo būti lygus grynojo pelno sumai, viršijančiai 6 procentus.
Sutartį su arenos operatoriaus konkursą laimėjusia Všį „Pramogų sala“ buvo įgaliotas pasirašyti tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius, o dabar kadenciją baigiantis meras Genadijus Mikšys.
Jis ir pasirašė. Tik sutartyje buvo įrašyta nauja formuluotė: „Jei koncesininkas gauna pelną (teigiamas balansas), tai savivaldybė ir koncesininkas įsipareigoja peržiūrėti koncesijos mokestį, svarstant galimybę koncesininkui mokėti savivaldybei koncesijos mokestį. Jeigu sutarties šalys susitaria, kad koncesininkas mokės Savivaldybei mokestį, tai minėtas mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų liepos 1 dienos.“
Ūkio ministerija viską žino
Apie šį esminį pakeitimą, kuris leidžia koncesininkui iš miesto biudžeto srėbti visada, G. Mikšys miesto Tarybos neinformavo. Nei praėjusią, nei šią kadenciją. Daugiau nei ketverius metus tai nerūpėjo ir arenos koncesijos sutarties priežiūrą vykdančiai komisijai. Jai pastaruosius dvejus metus vadovauja Savivaldybės adminsitracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Tik „Šiaulių kraštui“ pradėjus tyrimą, susigriebta aiškintis. Mojuota 2006 metų Ūkio ministerijos raštu, reikalavusiu būtent tokios formuluotės sutartyje. Nepaisant to, nuspręsta dar sykį kreiptis į Ūkio ministeriją paaiškinimo.
Pastaroji prieš savaitę patvirtino tą pačią — dar 2006 metais — išsakytą savo nuostatą. Pasirašytos sutarties formuluotė atitinkanti įstatymus, o Tarybos palaiminta formuluotė esą jiems prieštarauja. Mat neatitinka skelbto konkurso sąlygų. Konkurso sąlygose buvo įrašyta tik tiek, jog koncesijos mokestį moka Savivaldybė, arba moka koncesininkas.
Pinigai ir toliau byrės
Savivaldybės tarybos posėdis — kovo 24 dieną. Tarybos komitetai jau svarsto, kaip ištaisyti tai, ką, anot kai kurių politikų, „meras pridirbo“.
Taisyti ruošiamasi paprastai: įrašyti „gerą sakinį“, kuris atitiktų G. Mikšio pasirašytą ir galiojančią sutartį. Taigi, derins sprendimą prie sutarties.
Kasmet po 740 tūkstančių litų vidutiniškai byra arenos valdytojams iš Savivaldybės biudžeto. Arena visais metais dirbo pelningai. Vidutiniškai grynojo pelno turėjo po 300— 400 tūkstančių litų.
Paaiškėjo, jog arenos valdytojai pirko prabangius automobilius. 2007 metais — naują visureigį „Nissan Murano“, kuris gali kainuoti 149 tūkstančius litų. Į ją sėdo važinėti Darius Balčiūnas, VšĮ “Pramogų sala“ direktorius. Po metų “Pramogų sala“ įsigijo dar vieną automobilį — 2007 metų gamybos visureigį “Audi Q7“, kuris galėjo kainuoti per 150 tūkstančių litų.
Tačiau politikams per svarstymus komitetuose nekilo klausimas, ar nereikia koncesijos mokesčio bent mažinti, atsižvelgiant į uždirbamą pelną ir tokius arenos valdytojų užmojus.
Nesigilinama, į ką arenos valdytojai investuoja. Tvirtinama, jog per pirmuosius trejus veiklos metus investicijų būta už 1,7 milijono litų. „Šiaulių krašto“ žiniomis, priežiūros komisijos laiminti tokie investiciniai planai, kuriuose numatyta ir 24 sieninius laikrodžius pirkti už 35 tūkstančius litų, ir vandens filtrus — už 20 tūkstančių litų.
Arenos koncesijos priežiūros komisijai tik išsakytas „palinkėjimas“, jog per 50 tūkstančių litų koncesininko daromos investicijos turėtų būti derinamos su Savivaldybe.
Valdytojų veikla — komercinė paslaptis
Apie arenos valdytojų veiklą iš viso Savivaldybėje nediskutuojama. Nors abu „Pramogų salos“ vadovai — generalinis direktorius Gintaras Radavičius ir direktorius D. Balčiūnas — po arenos stogu buvo įkurdinę savo įmones ir, galima spėti, sėkmingai “derino“ arenos administratorių ir paslaugų teikėjų funkcijas.
G. Radavičiaus nuoma besiverčianti įmonė „Gintra“ buvo įregistruota tuo pačiu adresu, kaip Šiaulių arena, naudojosi tuo pačiu telefonu, kaip “Pramogų sala“. Savivaldybėje apie tai žinoma, bet tvirtinama, jog arenos valdytojų įmonės “jau išsikėlusios“. Kiek jos mokėjo už patalpų nuomą, esą tai ne Savivaldybės reikalas — arenos valdytojų “komercinis reikalas“.
Nesigilinama, kodėl koncesijos sutartis yra tokia, jog arenoje įsikūrusioms Savivaldybės sporto mokykloms tenka mokėti už patalpų nuomą? Nors arena — Savivaldybės, t.y. miesto nuosavybė.
Už vieną kvadratinį metrą sporto mokyklos moka po 9 litus nuomos, ankstesniais metais mokėjusios dar daugiau. Savivaldybė nuo 2007 metų iš viso beveik vieną milijoną litų yra atseikėjusi už arenoje nuomojamas patalpas Kūno kultūros mokyklai ir sporto mokykloms „Atžalynas, “Dubysa“, “Klevas“ bei joms teikiamas komunalines paslaugas.
Mokestis gali dar padidėti
Tuo tarpu Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, komentuodamas „Šiaulių kraštui“ arenos situaciją, teigė, jog svarstoma ne mažinti koncesijos mokestį, o didinti.
„Buvome susitikę su arenos valdytojais, — sakė V. Damulevičius. — Bus peržiūrimas kompensavimo mechanizmas, kai kainos keičiasi, infliacija kyla. Mes kol kas nusitaikę tik į koncesijos mokesčio mažėjimą, bet jis gali ir didėti. Energetiniai resursai, jeigu brangsta, pavyzdžiui. Mokėsime jiems tuos pinigus, nes be koncesijos mokesčio jie neišsiverstų.“
Rūta JANKUVIENĖ
