Skaitytojai, ko gero, pastebėjo, kad jau kelinta savaitė vyksta neskubus ginčas dėl politikų atostogų kolizijos. Mat pagal įstatymą Seimo narys, gavęs Seimo nario mandatą ketveriems metams, negali jo sustabdyti savaitei ar kelioms, kad paatostogautų. Taigi Seimo narys yra pasmerktas atlikti savo darbo pareigą be pertraukų ketverius metus. Nekalbėsiu tų vertintojų maniera, kurie nesusimąstę atrėžtų – tegul dirba, vis tiek iš jų jokios naudos.
Seimo nario darbas išties skiriasi nuo mums įprasto darbo. Labai dažnai tai tam tikrų pozicijų atstovavimas tvirtinant įstatymus, diskutuojant dėl valstybės pozicijų vienu ar kitu vidaus ar užsienio politikos klausimais. Taigi visada atsiras žmonių, nepatenkintų tuo, ką jie kalba ir daro. Na, ir patys politikai dažnai demonstruoja žemą elgesio bei diskusijų kokybę, o tai nekelia jų reputacijos bei neskatina pasitikėjimo jų darbu.Tačiau rimčiau pažvelgus į situaciją ir įvertinus Seimo nario darbą, lieka neaišku, kodėl jie negali atostogauti? Žmogus privalo ilsėtis, tai reikalinga jau vien remiantis darbo ir sveikatos normomis. Pagaliau Seimo nariai yra mūsų valstybės piliečiai ir jie gali paklausti, kodėl jų atžvilgiu neveikia Lietuvos Konstitucija? Juk 49-asis Konstitucijos straipsnis sako, kad „kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas“. Taigi teigdami, kad Seimo narys negali turėti atostogų, mes arba atsisakome pripažinti jo veiklą darbu, arba nusižengiame Konstitucijai. Išties šis nesusipratimas yra realus, juk beveik kasmet kyla konfliktų dėl Seimo narių, kurie aptinkami ne savo darbo vietose – keliauja po užsienį su draugais, sutinkami darbo dieną Lietuvos pajūrio pliaže ir taip toliau.
Taigi esant tokiai padėčiai sukuriama sistema, kada Seimo nariai, norėdami pailsėti su šeima kelias dienas ar savaites, formaliai gali būti laikomi nusižengusiais Lietuvos Respublikos Seimo statutui. Tai lengva galimybė kolegoms iš kitų frakcijų iškelti faktą viešumon ir pareikalauti bausmės, moralizuoti „nusižengėlio“ atžvilgiu ir reikalauti sankcijų. Kita vertus, nemanau, kad yra nors vienas Seimo narys, kuris galėtų pasigirti ištvėręs be surengtų sau trumpesnių ar ilgesnių atostogų (šiek tiek paslapčia, šiek tiek viešai).
Taigi nesureguliavę politikų atostogų normų (yra keletas problemų: atostogų laiko klausimas, atostoginiai pinigai bei politiko veiklos neapibrėžtumas atostogų metu), neįteisinę to, mes nuolat galėsime atitraukti Seimą nuo rimtų klausimų ir primesti jam ilgas ir emocingas diskusijas apie kolegų nenorą dirbti. Seimo nariai visada jausis kalti ir nusižengę įstatymui, o juk priesaika pažadėjo būti ištikimi įstatymui. Tokia padėtis sukuria nereikalingą įtampą, o tai tikrai nepadeda pagrindinei Seimo nario veiklai.
Todėl vertėtų kuo greičiau sureguliuoti tą teisinį nesusipratimą ir sukurti sąlygas bent jau šioje situacijoje politikams elgtis legaliai ir garbingai. Kitu atveju, kiekvienas, tapęs Seimo nariu, iš karto pavirsta ir į potencialiai nusižengsiantįjį Seimo statutui.
