Klaipėdos miesto valdžioje esantys verslininkai nusprendė susidoroti su mokyklų ir gimnazijų valgyklomis, kurios esą pervilioja klientus iš senamiestyje įsikūrusių kavinių bei restoranų.
Uostamiesčio savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkė Eugenija Odebrecht siekia uždrausti uostamiesčio mokyklų valgyklose pietauti pašaliniams asmenims. Ji remiasi teisės aktais, kuriuose nurodoma, kad mokyklų valgyklos turi užtikrinti tik moksleivių maitinimą. Jei juose aptarnaujami žmonės iš gatvės, esą iškreipiama miesto viešojo maitinimo sektoriaus rinka ir švaistomos biudžeto lėšos.
E.Odebrecht, kuri yra kelių Klaipėdos centre įsikūrusių restoranų savininkė, pasiūlė Kontrolės komitetui kreiptis į Seimo Audito komitetą, kad šis paaiškintų, ar uostamiesčio mokyklų valgyklose gali būti aptarnaujami pašaliniai asmenys. Apeliuojama net į tai, kad mokyklų administracijos esą negali užtikrinti, jog tarp valgyklų klientų nebūna asmenų, platinančių kvaišalus.
Labiausiai nuo E.Odebrecht kliuvo Klaipėdos centre įsikūrusiai Vytauto Didžiojo gimnazijai, į kurios valgyklą pietauti skuba ne tik gimnazistai, bet ir netoli įsikūrusių įstaigų darbuotojai, studentai, advokatai ir notarai. Juos čia vilioja nebrangūs ir kokybiški patiekalai. Sriuba nekainuoja nė lito, antrųjų patiekalų kainos svyruoja nuo 2 iki 6 litų. Tuo metu E.Odebrecht restoranuose antrųjų patiekalų kainos prasideda nuo 20 litų.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vadovė Laima Prižgintienė nemano, kad mokyklų valgyklos konkuruoja su verslu. „Mano žiniomis, prieš keletą metų tuo pačiu klausimu verslininkai jau buvo kreipęsi į Konkurencijos tarnybą, tačiau šios institucijos išvada jiems buvo nepalanki, - sakė ji. - Remiantis Vyriausybės nutarimu, mokyklų valgyklos nebėra uždaro tipo, o kasos aparatai, liberalizavus jų naudojimą, mokyklose nėra privalomi.“
Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba taip pat neigė, kad mokyklos valgykla dotuojama iš biudžeto: „Valgykla iš savo lėšų susimoka už elektrą, už vandenį, užsidirba darbuotojų algoms, sumoka mokesčius „Sodrai“. Vienintelis dalykas, už ką tikrai nereikia mokėti, - šildymas. Bet juk tai bendras mokyklos šildymas, o nedidelis pelnas, kurį gauna valgykla, naudojamas inventoriui atnaujinti.“
Direktorius teigė, kad per dieną valgykloje apsilanko vidutiniškai 100-150 žmonių. Pernai ji gavo 300 tūkst. litų pajamų.
„Jei būtų uždrausta pietauti pašaliniams asmenims, tektų galvoti apie įkainių didinimą mokiniams, atleisti dvi iš šiuo metu dirbančių penkių virtuvės darbuotojų, nes kitaip neišsilaikytume“, - pabrėžė S.Ruiba.
Švietimo ir mokslo ministerijos teisininkai pranešė, kad Švietimo įstatymas nedraudžia mokykloms užsiimti ūkine veikla ir užsidirbti papildomų pajamų, jei dėl to vaikai nepatiria nepatogumų ir yra užtikrinamas jų saugumas. Tai - steigėjo ir pačių mokyklų reikalas. Tačiau patiekalai pašaliniams asmenims turėtų būti parduodami kiek kitokiomis kainomis nei mokiniams.
Mindaugas Milinis
