„Ukrainos krizė, be abejo, neramina. Mes esame kaimynai. Kelis skaičius paminėsiu. Eksportas į buvusias Sovietų Sąjungos valstybes – 30 procentų. 60 procentų – į Europą. 10 procentų – į kitas pasaulio šalis, tokias, kaip JAV, Kinija, Japonija. Didžioji dalis eksporto priklauso Rusijai. Kalbant apie importą – visi energijos nešėjai iš Rytų. Ypač transportas susijęs su Rusijos rinka. Didžioji dalis siuntėjų ir ypač gavėjų yra Rusijoje".
G. Rainys tarp didžiausių iškylančių problemų mini minivaliutų kursą.
„Kitas pavojus – makroekonominis nestabilumas. Jau kalbama apie defoltą – nesugebėjimą vykdyti prisiimtų ankstesnių įsipareigojimų. Todėl Ukraina prašo skubios pagalbos iš Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo“.
Ar pramonininkai mano, kad Rusija neturėtų būti nubausta už agresiją Kryme?
„Labai sunku atsakyti į šitą klausimą. Politikai skausmingai priima verslo įsikišimą į politikų veiksmų lauką. Antra vertus, bet kokie pareiškimai gali atsiliepti ir kitos valstybės verslui. Sakykim, per Rytų partnerystės Verslo forumą įmonės rėmėjos net prašė viešai neįvardinti jų pavadinimų. Rytuose valstybės įsikišimas į verslą yra žymiai didesnis. Vakaruose aplinka pakankamai stabili. Tiesioginės vyriausybinių įtakos ten nėra."
Kad ir kaip ten būtų, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo, Lietuvos verslas veikia ir Ukrainoje, ir Rusijoje. Tam tikros baimės, kad nukentės ten veikiančios įmonės yra.
„Praėjusį penktadienį gavome 28 Europos pramonininkų organizacijų pranešimą. Jos buvo susirinkusios aptarti, kaip pareikšti savo pilietinę pozicija dėl susidariusios situacijos. Ir ta pozicija dar šią savaitę bus išreikšta. Bet pagrindinis leitmotyvas – labai aštrių, karingų žodžių, matyt, nereikia“, – sakė G. Rainys.
