Anot J. Oleko, Lietuvos politologai galbūt galėtų, prieš komentuodami, labiau įsigilinti į kai kurias konkrečias sritis. „Matant komentarus apie sprendimus krašto apsaugos arba sveikatos apsaugos srityje (su abiem esu susijęs), man akivaizdu, kad kai kada trūksta informacijos, įsigilinimo ir kontakto. Negalėčiau sakyti, kad tas paviršutiniškumas atsiranda tik politologų ar komentatorių kaltės. Ko gero ir politikai galėtų parodyti daugiau iniciatyvos dalykiškiems pokalbiams ne televizijoje, kur yra visai kitoks žanras ir kiekvienas dirba savo darbą dar publikai,“ – pastebėjo ministras.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis (partija "Tvarka ir teisingumas") mano, kad įdomiausi tie politologai, kurių pavardes išgirdęs negali žinoti, ką tiksliai jie pasakys. „Aš sutinku, kad visi turime savo pažiūras ir, aišku, kad niekur jų nepaslėpsi. Suprantu, kad subjektyvioji dalis niekur nedings ir iš politologų komentarų. Būtų gerai, kad kai kurių politologų, laidų vedėjų ir apžvalgininkų pasisakymuose ta dalis nedominuotų ir būtų intriga – kaip jis pakomentuos tą ar aną situaciją. Tokie yra įdomiausi ir naudingiausi,“ – teigė jis.
V. Mazuronio nuomone, tarp politikų ir politologų egzistuoja tam tikra simbiozė ir esą dėsninga, kad lygiai nelabai skiriasi. „Tiek ir Lietuvos politikams, tiek ir politologams tikrai yra beribiai tobulėjimo horizontai. Ir vieniems, ir kitiems yra sveika savikritiškai pasižiūrėti ir daryti viską, kad kartelė kiltų, o žmonės pasitikėtų. Nes nusivylimas demokratija, apie kurį kalba tie patys politikai, kyla ne tik iš to, ką daro politikai, bet ir dėl neteisingų, angažuotų, paviršutiniškų komentarų,“ – sakė politikas.
Opozicinės Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime atstovas Petras Auštrevičius portalui balsas.lt sakė, kad Lietuvos politologijai augti dar reikia tiek pat, kiek ir politikai. „Aš manyčiau, kad kaip ir Lietuvos politika, politologija tobulėja ir žengia į priekį. Aš matau tą pažangą, kurią Lietuvos politologai daro analizuodami politiką ir politikų veiksmus. Iš kitos pusės reiktų pripažinti, kad neretai net paties politologo pavardė nuspėjamai atveria jo argumentus ar komentarus. Aš labai dažnai jaučiu kryptingą angažavimąsi ir akivaizdu, kad jeigu viena (politinio proceso, - balsas.lt) pusė nori galbūt ne tokių palankių komentarų, ji dažnai kreipiasi į vieną ar kitą politologą, iš kurio galima tikėtis būtent tokio komentaro,“- tvirtino opozicionierius.
P. Auštrevičius kitiems metams linkėjo tiek politikams, tiek politologams suvokti, kad abi profesijos yra labai susijusios. „Norėčiau tik palinkėti, kad kitais metais tokių angažuotų ir kryptingų komentarų būtų mažiau, būtų komentuojama plačiai ir objektyviai. Mes vieni be kitų negalime," - patikino jis.
Opozicinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Kęstutis Masiulis mano, kad politologai nuo politinės realybės atitrūkę ne mažiau, nei politikai nuo gyvenimo už savo veiklos ribų. „Man netgi būtų sunku apie tai šnekėti, nes pats esu atėjęs iš vadybos ir politologijos pasaulio (be kita ko K. Masiulis dirbo ir Valstybės saugumo departamente, - balsas.lt) ir turiu pastebėti, kad anksčiau griežčiau, kategoriškiau vertindavau politines aktualijas, politikų veiksmus. Realus gyvenimas vyksta kiek kitaip,“ – pripažino jis.
Lietuvos politinio gyvenimo komentuotojams K. Masiulis taip pat linkėjo glaudesnio kontakto su politikais. „Atėjęs į realų politinį gyvenimą pajutau tikrai didelį skirtumą, todėl raginu nepasitikėti vien oficialiais pranešimais spaudai bei nekonstruoti savo vertinimų vien pagal tai, kas matoma viešojoje erdvėje, - sakė K. Masiulis.
Neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Arvydas Akstinavičius yra linkęs prikišti Lietuvos politologams angažuotumą. „Yra tam tikra kategorija politologų, kurie iš tiesų labiau norėtų būti politikais ir konstruoti arba net lemti politinį procesą,“ – aiškino konservatorius, pastebėdamas, kad politikos komentatoriams būdinga nutylėti pozityvius, o pabrėžti negatyvius aspektus.
„Apskritai, kai kalbame apie Lietuvos politiką, turėtume atsižvelgti į tai, kad politologai, kaip ir politikai, kaip ir žiniasklaida, dalyvauja politiniame procese ir jį vertina. <...> Galime vieni kitus kritikuoti – politikai politologus, politologai politikus, žurnalistai ir politologus ir politikus, tačiau, jei vertinant bendrą Lietuvos vaizdą, daugmaž visi yra daugmaž viename lygyje ir atitinka Lietuvos politinį veidą, kuris, deja, nėra aukštame lygyje. Jei žiūrėtume į skalę per nulį nuo minuso iki pliuso, tai būtų kažkur ties nuliu,“ – negailestingai kirto politikas.
Pasak A. Akstinavičiaus, esama ir situacijų, kuomet politologai atstovauja vienos ar kitos partijos ar grupės interesams. „Tada politologų ar žurnalistų komentarai įgyja labai ryškias subjektyvumo tendencijas. <...> Politikai gali elgtis įvairiai, meluoti. <...> Tokiu atveju, atsakomybė už tai, kad rinkėjai gautų teisingą ir objektyvią informaciją atitenka politologams, žurnalistams,“ – aiškina A.Akstinavičius. Kitaip, nei parlamentinių partijų atstovų nuomone, politologai su valdžios politikais esą susiję ne per mažai, o per daug.
Ne visiems politikos komentuotojams pavyko tapti politikais.
