Lietuva vėl griebiasi idėjos Ignalinos atominės jėgainės darbą pratęsti ir po 2009 metų. Premjeras Gediminas Kirkilas artimiausiomis savaitėmis turėtų paskirti diplomatą, kuris ES institucijose aiškintųsi galimybes derėtis dėl jėgainės veiklos pratęsimo, praneša lrt.lt
Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė sakė, jog dar nenuspręsta, ar šiam darbui galėtų būti pasirinktas vienas asmuo, ar diplomatų grupė, bet paieškos vyksta.
Europarlamentaras Eugenijus Maldeikis, ne kartą kalbėjęs apie galimybes tęsti jėgainės veiklą, aiškina, kad būtent diplomatija, rastas būdas „paklausti kitaip“ bei derybininkams suteikti vyriausybinio lygio įgaliojimai galėtų padėti gauti ir kitokius atsakymus.
Anot jo, tai padėtų derinti pozicijas ir nebeišgirsti tokių pareiškimų, kokį dar spalio viduryje padarė už energetiką atsakingas Europos komisaras, užtikrinęs, kad tęsti jėgainės veiklą jokių galimybių nėra.
Aukšto lygio derybininkų idėją palaiko ir Lietuvos energetikos instituto direktorius Jurgis Vilemas.
„Žaidimas vertas to. Išlošimas milžiniškas“, – lrt.lt sakė jis.
Pasak specialisto, Europos šalys pastaruoju metu pačios pasidarė jautresnės energetinės priklausomybės klausimams, tad galima bandyti tartis plačiau – nebe per Briuselio biurokratus.
Apie derybas dėl jėgainės darbo pratęsimo prieš keletą savaičių kalbėjo ir Prezidentas Valdas Adamkus, teigdamas, jog jos yra „racionalios ir būtinos“.
Pasak Prezidento, elektrinės darbo tąsa padėtų užtikrinti pakankamą elektros kiekį iki bus baigta statyti nauja jėgainė.
„Reikia tikėtis, kad jei dabar neuždelsime tuščiomis kalbomis, tai (naują jėgainę) turėtume iki 2012-ųjų pasistatyti. Dėl dvejų ar trejų metų laikotarpio, aš manau, protingi žmonės visuomet gali susitarti“, – yra kalbėjęs V. Adamkus.
Vis dėlto atrodo, kad tokie šalies vadovų pareiškimai kol kas nedaro rimto įspūdžio Europos Komisijai.
Vilniaus energetinio saugumo konferencijoje spalio viduryje dalyvavęs už energetiką atsakingas Europos komisaras latvis Andris Piebalgas ragino Lietuvą net negalvoti apie Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą.
Tai jis teigė ir išklausęs ūkio ministrą Vytą Navicką, kuris apeliavo į tai, jog uždarius elektrinę, elektra brangs 40 proc., o Lietuvos energetinis sektorius bus 75 proc. priklausomas nuo Rusijos gamtinių dujų.
„Man nesuprantami ministro argumentai. Jėgainė turi būti uždaryta numatytu laiku, nes tai įrašyta sutartyje dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą.
Be to, numatytas uždarymo kompensavimo mechanizmas. Skiriami pinigai bus prarasti, jeigu įsipareigojimai nebus vykdomi“, – dienraščiui „Kauno diena“ tuomet sakė eurokomisaras.
Uždaryti dabar veikiančią jėgainę iki 2009 metų Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi stojimo į bloką sutartyje. Tam Lietuvai skirta bendro šalių biudžeto pinigų.
Iki šiol oficialiai teigiama, jog nauja atominė jėgainė Lietuvoje galėtų būti pastatyta 2015–aisiais, tačiau paskutiniuoju metu pasirodė prognozių, jog tai galėtų įvykti tik maždaug 2017–2020 metais.
